12/05/2025
Rašytojas Franz Kafka buvo maždaug 40 metų amžiaus, nevedęs ir be vaikų, kai vieną dieną vaikštinėdamas viename Berlyno parkų pamatė verkiančią mergaitę, kuri liūdėjo dėl pamestos lėlės. F. Kafka pasisiūlė padėti ieškoti lėlės, tačiau jos rasti nepavyko. Nepaisant to, jis pažadėjo mergaitei sugrįžti sekančią dieną ir padėti tęsti lėlės paieškas.
Kitą dieną F. Kafka grįžo su laišku, kurį „parašė“ lėlė. Jame buvo parašyta: „Prašau, neverk. Aš išvykau į kelionę aplink pasaulį. Aš tau rašysiu apie savo nuotykius“. Nuo to laiko F. Kafka reguliariai susitikdavo su mergaite ir atnešdavo jai laiškus nuo „keliaujančios“ lėlės. Kiekviename jų buvo istorijos su nuotykiais iš lėlės „kelionių“, kurios priversdavo mergaitę šypsotis.
Galiausiai F. Kafka atnešė mergaitei naują lėlę. Mergaitė buvo sutrikusi ir pasakė: „Ji nepanaši į mano lėlę“. Tačiau F. Kafka mergaitei įteikė paskutinį laišką, kuriame buvo rašoma: „Mano kelionės pakeitė mane“. Mergaitė priėmė lėlę ir ji jai tapo tokia pat ypatinga.
Po metų F. Kafka numirė. Tuo tarpu po daugelio metų, kai mergaitė užaugo, ji lėlėje rado mažą paslėptą raštelį, kuriame pats F. Kafka buvo parašęs: „Viskas, ką myli, ilgainiui bus prarasta, tačiau galiausiai, meilė sugrįš kitu būdu“.
