VDU Lietuvių išeivijos institutas

Praėjusią savaitę VDU Lietuvių išeivijos institute praktiką atliko Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus (Lycée International Français de Vilnius) moksleivis Herkus Jurga. Herkus susipažino su akademine aplinka, institute saugomais išeivijos archyvais, įsitraukė į kasdienes veiklas.

Balandžio 23 d. VDU Lietuvių išeivijos institutas ir VDU Lituanistikos katedra kvietė į seminarą „Lietuvių išeivijos kritika: tarp akademiškumo ir publicistinio žaismingumo“.

Seminare buvo ryškinama išeivijos kritikos įvairovė, metodologinės atramos, tematinis akiratis. Nemaža dalis išeivijos kritikų akademikų dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto veikloje: buvo atkuriamojo Senato nariai, dėstė atkurtojo universiteto studentams, leido savo knygas Lietuvoje, aktyviai įsijungė į tuometinį kultūrinį gyvenimą Lietuvoje. Jų darbų įtaka atgimusios Lietuvos literatūrologijai kol kas menkai reflektuota. Šių metų pradžioje minimas ir literatūros tyrinėtojo prof. Rimvydo Šilbajorio 100-metis.

Seminaro metu pranešimus skaitė:
Dalia Kuizinienė. Išeivijos literatūros kritikos slinktys
Vijolė Višomirskytė. „Kaip aš skaičiau Škėmą su išeivijos kritikais 1995-1997 metais“
Eugenijus Žmuida. Rimvydo Šilbajorio kritikos ir atverties meistrystė

Diskusijoje „Kuo aktuali išeivijos kritika šiandien? Ko dar neatradome?“ dalyvavo Indrė Žakevičienė, Akvilė Šimėnienė, Ramūnas Čičelis.
Rašytojas ir fotografas Ričardas Šileika pristatė parodą „Kęstučio Keblio atvirlaiškiai ir laiškai Ričardui Šileikai „Baton Rouge → Vilnius“.

Išleistas Lietuvių išeivijos instituto migracijos ir diasporos problematikai skirto žurnalo OIKOS 40 numeris. Jame rasite platų istorijos, sociologijos, literatūrologijos tematikas apimantį straipsnių spektrą, kurį šiame numeryje papildo ir nauja rubrika "Vytauto Kavolio dirbtuvės", čia skelbiamuose straipsniuose svarstoma sąmoningumo problema.

OIKOS: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2025, nr. 2(40) Straipsnyje analizuojama migracijos tyrimų raida Lietuvoje, rekonstruojant Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto (VDU LII) formuotą intelektualinę trajektoriją ir jos santykį su platesne posovietinės mokslo politikos dinamika. Migracija čia traktuojama ne tik kaip demo...

Prof. Juozo Skiriaus, VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslininko komentaras „Ambicingasis Juozas Gabrys-Paršaitis – talentingas, bet atstumtas lietuvių politikas“.

Šiemet sukanka 75 metai nuo aktyvaus, tačiau labai prieštaringai vertinamo lietuvių visuomenininko ir politiko Juozo Gabrio-Paršaičio mirties.

Tarpukariu apie jį, kaip valstybės kūrėją, buvo vengiama užsiminti ar įtraukti į enciklopedijas, nors biografo Aleksandro Merkelio nuomone, J. Gabrys buvo viena ryškiausių to laikotarpio lietuvių asmenybių, greta A. Smetonos.

Kodėl ši asmenybė taip ir netapo vienu iškiliausių valstybės veikėjų, nepaisant reikšmingų nuopelnų Lietuvai, atsakymus rasite prof. dr. Juozo Skiriaus komentare.

Straipsnį rasite komentaruose.👇

Minėdami tarptautinę motinos Žemės dieną, kviečiame į Amerikos lietuvio režisieriaus Romo Šležo dokumentinių filmų vakarą.

Tačiau Romo Šležo dokumentika bus įdomi ne tik aplinkosaugininkams. R. Šležas - vienas iškilesnių dokumentalistų Amerikos lietuvių tarpe - jo filmai bus įdomūs visiems kino gerbėjams!
Nuotraukoje Romas Šležas su Jonu Meku. (nuotrauka iš Šležo šeimos archyvo)

Renginys vyks balandžio 22 d. 16 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje, (S.Daukanto g. 25, Kaune).

Maloniai kviečiame!

https://fb.me/e/4sXuCY2NT

VDU Lietuvių išeivijos institutas

Balandžio 8 d. įvykusio dr. Laimos Vincės knygos „Heritage, Connection, Writing: Conversations with North American Lithuanian Diaspora Writers“ pristatymo akimirkos.

L. Vincės knygą 2026 metais išleido Peter Lang leidykla serijoje „Exile Studies“ (Egzilio studijos). Šioje knygoje autorė pateikia 27 pokalbius su Šiaurės Amerikoje gyvenančiais autoriais, taip pat jų poezijos bei prozos kūrinių ištraukas.

Knygoje pokalbiai su anglų kalba rašančiais ir Vakarų leidyklose savo knygas leidžiančiais rašytojais. Knyga leidžia ne tik pažinti Šiaurės Amerikos lietuvių literatūrą ir paveldą, bet ir išryškina, ką reiškia išsaugoti lietuvių ir litvakų paveldą, gyvenant Šiaurės Amerikoje ir rašant anglų kalba.

Artėjant Aleksandro Štromo 95-osioms gimimo metinėms (balandžio 4 d.), dalinamės A. Štromo ir Vaidoto Daunio pokalbiu iš vaizdo operatoriaus Arvydo Reneckio archyvo. Pokalbis nufilmuotas 1989 m. VI-ojo Mokslo ir kūrybos simpoziumo metu.

Šiame interviu Aleksandrą Štromą kalbina svečias iš Lietuvos, tuometinis „Krantai“ žurnalo redaktorius, poetas Vaidotas Daunys. A. Štromas kalba apie kultūros įtaką Lietuvos atgimimui, kultūros ir politikos, kultūros ir religijos santykį, svarsto apie politikos moralumą.

Džiaugiamės, kad VDU Lietuvių išeivijos institute saugomas Aleksandro Štromo archyvas, kuriame fiksuota jo kasdienė profesinė veikla, ryšys su bendraminčiais.

Vaizdo įrašas suskaitmenintas ir paviešintas vykdant projektą „Didieji lietuvių išeivijos „tiltininkai“. A. Reneckio vaizdo įrašų skaitmeninimas ir sklaida“. Projektą įgyvendino Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus, VDU Lietuvių išeivijos institutas, vaizdo operatorius Arvydas Reneckis ir VDU Pasaulio lietuvių universitetas / World Lithuanian University. Projekto metu skaitmeninta ir viešinta A. Reneckio turima archyvinė medžiaga, kurioje užfiksuoti lietuvių išeivijos intelektualai.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvių Fondas - Lithuanian Foundation, Inc.

Aleksandro Štromo ir Vaidoto Daunio pokalbis. 1989 m. Iš Arvydo Reneckio archyvo. Pokalbis nufilmuotas 1989 m. VI-ojo Mokslo ir kūrybos simpoziumo metu. Aleksandrą Štromą kalbina svečias iš Lietuvos, tuometinis „Krantai“ žurnalo redaktoriu...

Kovo 24 d. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje įvyko Lietuvos universitetų moterų asociacijos (LUMA) Garbės narės Danutės Andriušytės atsiminimų knygos „Kelionė į nežinią ir atgal“ pristatymas.

Knygoje autorė pasakoja apie savo šeimos ir artimųjų likimus Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, traukimąsi nuo karo į Vokietiją, patirtis pokario Lenkijoje ir priverstinį sugrįžimą į sovietų okupuotą Lietuvą.

Renginyje dalyvavo knygos autorė, istorikė Daiva Dapkutė, knygos leidėjai XXVII knygos mėgėjų draugija: koordinatorė Dalia Poškienė, redaktorius Laimonas Inis, viršelio dailininkas Vladimiras Beresniovas.