18/07/2026
Iš vieno veiksmažodžio galima sudaryti daugiau nei 1000 formų???!!! 🤯
Na, ne iš kiekvieno, bet teoriškai – taip. Ne, nesuklydome rašydami nulius – daugiau nei 1000! Lietuvių kalbos veiksmažodžiai – turbūt pati sudėtingiausia kalbos dalis, nes dalis formų yra asmenuojamos (pvz., einu, ėjau, eidavo, eikite, eitų), dalis – linksniuojamos (pvz., dalyviai einantis, einančio, einantys, einančius), dar kitos formos šiek tiek kaitomos (pvz., pusdalyviai eidamas, eidamos; padalyviai einant, ėjus), o bendratis visai nekaitoma.
Turbūt dar neįtikinome, iš kur gali atsirasti tokia daugybė formų? Taigi paskaičiuokime 🔢: asmenuojamosios formos turi 3 nuosakas, tiesioginė nuosaka turi 4 laikus, galima skirti vienaskaitos / daugiskaitos I asmenį, vienaskaitos / daugiskaitos II asmenį ir III asmenį. Pažiūrėkime į dalyvius: jie gali būti veikiamosios ir neveikiamosios rūšies (dar reikėtų prisiminti ir reikiamybės dalyvius), vyriškosios, moteriškosios ar bevardės giminės; dalyviai, kaip ir daiktavardžiai ar būdvardžiai, turi 7 vienaskaitos ir 7 daugiskaitos linksnius; gali būti laipsniuojami, skiriasi vienaskaitos ir daugiskaitos formos, vartojamos įvardžiuotinės dalyvių formos ir t. t. Štai iš kur tokia gausybė veiksmažodžių formų! 🧩
Ar tai matematika, ar vis dar lingvistika? 🔍 Išduosime paslaptį – VDU lituanistai neskaičiuoja veiksmažodžių formų, bet žino, kur pasitikslinti, kokia forma yra einamuosiuose, kaip sugeneruoti neveikiamosios rūšies būsimojo laiko moteriškosios giminės vienaskaitos naudininko įvardžiuotinį dalyvį. Visų paslapčių dabar neišduosime, jas sužinosite per Lietuvių kalbos morfologijos ir žodžių darybos paskaitas, studijuodami Lietuvių filologijos ir leidybos bakalauro studijų programoje. 🎓
Daugiau apie tai, kad tavęs lauktų šiose studijose, rasi čia 👉 https://www.vdu.lt/lt/studiju-programa/lietuviu-filologija-ir-leidyba/