VDU Lituanistikos katedra

Jūsų dėmesiui – katedros magistrantės Kamilės Karkiščenko refleksija apie naują Kauno literatūros savaitės rubriką „Lietuvos intelektualų dirbtuvėse“. 📖

Šiemet dirbtuvėms pasirinkta tema – humanitarinės literatūros temos ir dilemos. Diskutavo Ernestas Parulskis, Jurga Jonutytė ir katedros dėstytojas Ramūnas Čičelis, pokalbį moderavo literatūros istorikė ir kritikė Akvilė Rėklaitytė.

Kviečiame skaityti 👇

Tarp žanrų ir „žarnų“: intelektualų dilemos Kauno literatūros savaitėje - Kaunas Pilnas Kultūros Renginio dalyviai nesistengė sutilpti į akademinius ar literatūrinius rėmus, pateikti vieno teisingo atsakymo.

Dalinamės VLKK. Lietuvių kalbos dienos kvietimu mokytojams ir lektoriams. 🧑‍🏫

Vieną iš nuotolinio ciklo „Kaip mokyti lietuvių kalbos kaip negimtosios?“ paskaitų ves ir mūsų katedros kolega dr. Joris Kazlauskas. Kviečiame dalyvauti!

Daugiau informacijos ir registracija 👇

📣 Mokytojus ir lektorius vėl kviečiame į nuotolines ciklo „Kaip mokyti lietuvių kalbos kaip negimtosios?“ paskaitas!
😉 Šį kartą kviečiame dalyvauti dviejose gegužės mėnesio paskaitose:
🔶 gegužės 18 d. 15–16 val. VU Lituanistinių studijų katedros lektorės Linos Vaškevičienės paskaitoje „Laiko raiška galininko linksniu“;
🔶 gegužės 25 d. 15–16 val. KU Filologijos katedros asistentės dr. Daivos Pagojienės ir VDU Lituanistikos katedros asistento dr. Jorio Kazlausko paskaitoje „Lietuvių kaip užsienio kalbos mokėjimo lygio egzamino aktualijos (Klaipėdos universiteto parengtos metodinės mokomosios knygos, skirtos lietuvių kaip užsienio kalbos lygiui nustatyti, privalumai)“.
❗️Registruotis galima iki gegužės 14 d. imtinai. Registracija į 2026-05-18 ir 2026-05-25 paskaitas
https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSen4zrOQspszze5SPCufqiesZg1YUrktbKfQuafj5_qbNsbrg/viewform

Kviečiame skaityti Kaunas Pilnas Kultūros publikuotą katedros magistrantės Saulės Zadlauskienės tekstą apie susitikimą su Kauno literatūros savaitė viešėjusia Sakartvelo rašytoja Nana Ekvtimišvili 👇

Jautrūs Nanos Ekvtimišvili liudijimai Kaune: tarp atminties ir pasipriešinimo - Kaunas Pilnas Kultūros Festivalyje „Kauno literatūros savaitė“ viešėjo Sakartvelo rašytoja ir kino režisierė Nana Ekvtimišvili.

Džiaugiamės prisidėję prie „apšilimo“ šiandien prasidedančiai Kauno literatūros savaitė – praėjusią savaitę VDU Lituanistikos katedros profesorė Dalia Kuizinienė ir doktorantė Eimantė Korytė LABiblioteka skaitė literatūrines paskaitas. Dalinamės akimirkomis iš paskaitų 📸

Lituanistikos katedros tyrėjai pristatė naujausius psicholingvistikos srities vaikų kalbos įsisavinimo tyrimus balandžio 23–24 d. Taline, Estijoje, vykusioje 23-ioje tarptautinėje taikomosios kalbotyros konferencijoje „Language (Teaching and Learning) in a Changing World“ (organizuoja Estų taikomosios kalbotyros asociacija ir Estų kalbos institutas). 📑

Šiais metais konferencijoje daug dėmesio skirta skaitmenizacijai, dirbtiniam intelektui, didiesiems kalbos modeliams, daugiakalbystei, kalbų politikai ir ugdymo reformoms Estijoje.

Pristatyti žodiniai pranešimai:

🟡 katedros jaunesnysis asistentas Jonas Stepšys: „Narrative Microstructure in Retellings by Preschool Lithuanian Children“ (Ikimokyklinio amžiaus lietuvių vaikų atpasakojimų mikrostruktūra).

🟡 katedros vedėja doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė su kolege Paulina Uloziene: „From Non-verbal Communication to Early Sentence Formation: A Longitudinal Case Study of a Lithuanian Autistic Child“ (Nuo nežodinės komunikacijos iki pirmųjų sakinių: ilgalaikė autizmo atvejo studija).

📸 Estų kalbos instituto nuotraukos

👋 Gegužės 4-oji – Lietuvių gestų kalbos diena. 1995 m. šią dieną LR vyriausybė oficialiai pripažino gestų kalbą gimtąja kurčiųjų kalba. Vis dėlto šiandien Lietuvoje dar nėra pakankamos teisinės bazės, reglamentuojančios gestų kalbos vartojimą.

Apie gestų kalbos statusą, teisinį pripažinimą ir siekiamybę – Gestų kalbos įstatymą – buvo diskutuota VLKK forume, kuriame dalyvavo Lituanistikos katedros vedėja, VLKK narė doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė. 💬

Šiuo metu VDU studijuoja 10 kurčiųjų studentų, o gestų kalbos universitete gali mokytis kiekvienas dėstytojas ar studentas. Lituanistikos katedra kartu su Vilniaus kolegijos Gestotyros centru jau yra pradėjusi bendrų mokslinių lietuvių gestų kalbos tyrimų.

📑 Kaip galime prisidėti ne tik prie studijavimo galimybių ir gestų kalbos tyrimų užtikrinimo, bet ir prie to, kad Lietuvoje teikiamos paslaugos būtų prieinamos kiekvienam kurčiajam? Kviečiame žiūrėti ir klausytis VLKK organizuoto forumo „Lygybė per kalbas. Ko negalima nežinoti apie lietuvių gestų kalbą?“ 👉 https://www.youtube.com/live/lJKUJO0g5ZM?si=CbhnTah8-ldYosO7

🤖📚 Balandžio 23–24 d. konferencijoje „Kalba dirbtinio intelekto amžiuje“, rengiamoje Kauno technologijos universiteto, skambėjo ir Lituanistikos katedros dėstytojų bei magistrantės balsai.

Dėstytoja Laima Jancaitė-Skarbalė ir magistrantė Sabina Baltrūnaitė pristatė pranešimą „Lietuvių kalbos sintaksiškai anotuoto tekstyno rengimas taikant „Universal Dependencies“ standartą“, parengtą kartu su katedros dėstytojais Migle Žemriete ir Jonu Stepšiu.

💬 Pranešime atskleista, kas slypi už pažangių kalbos technologijų kūrimo – ne tik algoritmai, bet ir kruopščiai rengiami, aukštos kokybės kalbiniai duomenys. VDU vykdomame projekte, kurio vadovė – katedros dėstytoja doc. dr Erika Rimkutė, rengiamas net 10 mln. žodžių morfologiškai ir sintaksiškai anotuotas tekstynas, tapsiantjs tvirtu pagrindu kuriant tiek dirbtiniu intelektu grįstus, tiek tradicinius kalbos įrankius.

Konferencijoje dalyvavo ir katedros dėstytoja Danguolė Kalinauskaitė, prisidėjusi prie dviejų pranešimų rengimo ir vieną iš jų skaičiusi pati. Danguolė prisidėjo rengiant pranešimus apie lietuvių kalbos santraukų tekstyną automatiniams santraukų rengimui ir nuasmeninimo tekstyną BDAR aktualių asmens duomenų anonimizavimui. 📑

Daugiau apie įvykusią konferenciją 👉 https://ltech.ktu.edu/

Pristatome nemokamą internetinę mokymosi priemonę, skirtą ukrainiečiams, norintiems pradėti savarankiškai mokytis lietuvių kalbos arba tęsti mokymąsi. 📚🌐

Šioje priemonėje paaiškinimai pateikiami ukrainiečių kalba, užduotys tikrinamos automatiškai, todėl pradėti mokytis savarankiškai yra paprasta.

Besimokantieji, jau lankantys lietuvių kalbos kursus, šioje priemonėje gali rasti papildomos mokomosios medžiagos, taip pat teorinės medžiagos paaiškinimų ukrainiečių kalba. 📝📖

Lietuvių kalbos ukrainiečius mokantys dėstytojai čia ras naudingos teorinės medžiagos ir įdomių praktinių užduočių.

💡 Priemonės autoriai: VDU Lituanistikos katedros vedėja doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė, katedros dėstytojas dr. Joris Kazlauskas ir VDU Užsienio kalbų institutas direktorė dr. Teresė Ringailienė.

Daugiau informacijos 👉 https://hmf.vdu.lt/lietuviu-kalba-uzsienieciams/lietuviu-kalba-ukrainieciams/

🔰Migracijos departamento balandžio 1 d. duomenimis, pas mus gyvena 76 862 ukrainiečiai, iš jų 48 363 turi laikinosios apsaugos statusą, suteiktą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnį.
🟢Paaiškiname, kad dirbantys Ukrainos piliečiai, neturintys tokio statuso, privalo mokėti mūsų valstybės kalbą pagal atitinkamas kategorijas.
VDU Lituanistikos katedra praneša, kad virtuali mokymosi priemonė yra skirta ukrainiečiams, norintiems mokytis savarankiškai, joje paaiškinimai pateikiami ukrainiečių kalba, užduotys tikrinamos automatiškai.
🟢Ši priemonė parengta remiantis Bendraisiais Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo metmenimis. Tai užtikrina medžiagos aktualumą ir išsamumą, leidžia ne tik išmokti, bet ir pasiruošti pirmosios kategorijos valstybinės kalbos egzaminui.
🟩Čia pateikiami garso įrašai, užduotys ir tekstai, kuriuos papildo iliustracijos, komiksai ir įdomybių skiltis, suteikianti žinių apie lietuvių gyvenimo būdą, tradicijas, papročius ir įpročius.
Priemonės autoriai: L. Kamandulytė-Merfeldienė, T. Ringailienė, J. Kazlauskas. Registruotis galima čia:
https://hmf.vdu.lt/lietuviu-kalba-uzsienieciams/lietuviu-kalba-ukrainieciams/
Kviečiame šia žinia pasidalinti su tais, kuriems tokia mokymo priemonė gali būti reikalinga🔆

VDU Humanitarinių mokslų fakultetas

Balandžio 23 d. VDU Lietuvių išeivijos institutas ir Lituanistikos katedra kvietė į seminarą „Lietuvių išeivijos kritika: tarp akademiškumo ir publicistinio žaismingumo“. 📚

Seminare buvo ryškinama išeivijos kritikos įvairovė, metodologinės atramos, tematinis akiratis. Nemaža dalis išeivijos kritikų akademikų dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto veikloje: buvo atkuriamojo Senato nariai, dėstė atkurtojo universiteto studentams, leido savo knygas Lietuvoje, aktyviai įsijungė į tuometinį kultūrinį gyvenimą Lietuvoje.

Jų darbų įtaka atgimusios Lietuvos literatūrologijai kol kas menkai reflektuota. Šių metų pradžioje minimas ir literatūros tyrinėtojo prof. Rimvydo Šilbajorio 100-metis.

Seminaro metu pranešimus skaitė:
🟡 Dalia Kuizinienė – „Išeivijos literatūros kritikos slinktys“
🟡 Vijolė Višomirskytė – „Kaip aš skaičiau Škėmą su išeivijos kritikais 1995–1997 metais“
🟡 Eugenijus Žmuida – „Rimvydo Šilbajorio kritikos ir atverties meistrystė“

💬 Diskusijoje „Kuo aktuali išeivijos kritika šiandien? Ko dar neatradome?“ dalyvavo Indrė Žakevičienė, Akvilė Šimėnienė, Ramūnas Čičelis.

Rašytojas ir fotografas Ričardas Šileika pristatė parodą „Kęstučio Keblio atvirlaiškiai ir laiškai Ričardui Šileikai „Baton Rouge → Vilnius“. 🖼

Balandžio 13 ir 16 d. Ąžuolyno biblioteka vyko projekto „Kalbà kal̃ba laisvai: kaip jaunimas šneka iš tikrųjų?“ renginiai: į atvirą, neformalų dialogą įsitraukė jaunoji karta (15–29 metų jaunimas iš kolegijų, profesinio mokymo įstaigų) ir akademinio lauko atstovai. 💬

VDU Lituanistikos katedros dėstytoja dr. Jolanta Kovalevskaitė – viena iš konferencijos lektorių – pasakoja: „Man patiko projekto rengėjų idėja – jie kvietė į jaunimo kalbą pažvelgti ne kaip į problemą, o kaip į dinamišką reiškinį, vertą pažinimo. Buvo smagu patyrinėti, kokių moksleivių (14–16 m.) ir vyresnio jaunimo (25–29 m.) kalbos ypatybių galime rasti šiuolaikinėje jaunimo literatūroje. Kristinos Gudonytės, Kotrynos Zylės, Ilonos Ežerinytės, Akvilinos Cicėnaitės ir Gabijos Grušaitės, Patricijos Tilvikaitės, Jauniaus Petraičio tekstus panaudojome kaip tyrimo šaltinius. 📚

Pastebėjome daug emocijas perteikiančių žodžių ir frazių veikėjų moksleivių kalboje, o vyresnio jaunimo grupei skirtuose tekstuose į akis krito veikėjų vartojamos anglų kalbos frazės, įmaišytos į lietuvių kalbos srautą.
Mano manymu, tokie projektai – puiki galimybė stiprinti kalbinį sąmoningumą. Tiesa, negausūs jaunimo kalbinių nuostatų tyrimai rodo, kad jaunosios kartos atstovai priima kalbos variantiškumą ir intuityviai jaučia (žino), kur ir kuri atmaina tinka.

📑 Vis dėlto viešumoje ir ugdyme dėmesys dažnai sutelkiamas tik į vieną lietuvių kalbos atmainą – bendrinę kalbą. Bet tie patys žargonai juk irgi reikalingi kalbėtojams, tik dėl visai kitokių sociopsichologinių priežasčių – kalbėti savaip, priklausyti grupei, atrodyti kietai ir pan. Rinkdami žargono pavyzdžių iš tyrinėtų tekstų aptarėme ir žargono sąsajas su neoficialiosios šnekamosios kalbos sluoksniu (nu, tipo, žiauriai, faina), kitais – profesiniais – žargonais. Tai buvo įdomu, tik paaiškėjo, kad dažnai tikslesniems atsakymams reikia ir išsamesnių tyrimų.“

📸 Nuotraukose – dr. Jolanta Kovalevskaitė baigiamajame konferencijos renginyje balandžio 20 d.: „KALBA ĮVAIRI, NES TO REIKIA KALBĖTOJAMS“

Daugiau informacijos apie projektą: https://azuolynobiblioteka.lt/kita/kaip-is-tikruju-kalba-jaunimas-biblioteka-kviecia-ne-taisyti-o-klausytis/

Šią savaitę Lituanistikos katedros dėstytoja doc. dr. Aurelija Mykolaitytė pagal „Erasmus+“ programą viešėjo Sakartvelo technikos universitete ir skaitė paskaitas 15 studentų grupei. 🌍🎓

Čia yra įsikūręs prof. Viliaus Kavaliausko lietuvių kalbos, kultūros ir švietimo centras, kuriam dabar vadovauja Marija Sulaberidze. Jauni žmonės ne tik klausėsi paskaitų apie Kauną kaip UNESCO pripažintą modernios architektūros miestą, Kaune saugomą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą, šiuolaikinius Lietuvos rašytojus ir teatro režisierius, bet ir mokėsi dainuoti M. K. Čiurlionio harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Oi lekia lekia gulbių pulkelis“.

Tai buvo puikus metas geriau pažinti vieniems kitus: Sakartvelo studentams geriau suprasti Lietuvos moderniosios kultūros savitumą, dėstytojai – prisiliesti prie labai seną kultūrinę tradiciją turinčios kartvelų tautos palikimo. 🤝

Būdama skirtingų kultūrų kryžkelėje, kartvelų tauta išsaugojo savo unikalumą: raštas laikomas UNESCO paveldu, išskirtinai vertinamos savito stiliaus kartveliškos ikonos, siekiančios net X a., išlikę daugybė senųjų bažnyčių ir vienuolynų, kurie tebeveikia iki šiol – krikščionybė čia jau nuo IV a. Pagaliau čia visi žino poetą Šotą Rustavelį, kuris rašė gimtąja kalba dar karalienės Tamaros laikais XII a. – mums, lietuviams, net sunku tai įsivaizduoti. „Erasmus+“ programa išties suteikia išskirtinę galimybę matyti, pažinti ir tuo dalintis su kitais. 📖