rugsėjo 3 d. Dotnuvoje, pertvarkius Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Agronomijos ir miškininkystės skyrių ir Dotnuvos žemės ūkio technikumą. Iškilmingas Steigiamasis posėdis įvyko spalio 15 d. Ši diena laikoma akademijos įkūrimo data.
1938 m. dėstė 15 profesorių ir docentų, 27 dėstytojai, asistentai, laborantai, 6 neetatiniai dėstytojai. Iki 1940 m. akademiją baigė apie 500 absol
ventų. Mokslo darbams skelbti akademija leido „Žemės ūkio akademijos metraštį“ (1926 – 1940 m., išėjo 13 tomų). 1940 m. akademija turėjo apie 30 000 tomų biblioteką, 460 ha ūkį, mokomąjį daržą, medelyną. 1943 m. vokiečiai akademiją uždarė, 1944 m. vasarą susprogdino mokomąjį korpusą, sudegino biblioteką, archyvą, bendrabučius, sunaikino laboratorijų įrengimus.
1945 m. akademija perkelta į Kauną, į buvusią Žemės ūkio ministeriją Kęstučio gatvėje. 1946 m. pradžioje jai perduodama dalis Noreikiškių tarybinio ūkio studentų gamybiniam mokymui. Tais pačiais metais įsteigti inžineriniai fakultetai: Žemės ūkio mechanizacijos bei Hidromelioracijos ir Žemėtvarkos.
Šiuo metu Universitete veikia 5 fakultetai – Agronomijos, Ekonomikos ir vadybos, Vandens ūkio ir žemėtvarkos, Miškų, Žemės ūkio inžinerijos, bei 37 katedros. Universitetas įsikūręs 738,25 ha plote, turi 5 mokomuosius korpusus, bandymo stotį, mokymo centrą, mokomąjį ūkį, studentų ir dėstytojų miestelį. Mokomuosiuose korpusuose yra 40 auditorijų, 42 mokomieji kabinetai, 80 laboratorijų, biblioteka, kurios fonduose sukaupta apie 600 tūkstančių knygų.
