11/08/2026
Ar suaugusiajam visada patogu, kai vaikas iš tiesų yra savimi?
Būti savimi vaikui – tai drąsiai juoktis, kai linksma, ir pravirkti, kai liūdna. Pasakyti „nenoriu“, kai kažkas nepatinka. Ilgai stebėti kitus prieš prisijungiant prie žaidimo arba, priešingai, pirmam bėgti išbandyti naują veiklą. Turėti savo mėgstamus žaidimus, žmones, pomėgius, savo tempą ir būdą pažinti pasaulį.
Suaugusiajam ne visada lengva priimti vaiką tokį, koks jis yra. Ypač tada, kai vaiko jausmai, norai ar tempas susiduria su mūsų pačių planais. Kai reikia skubėti, o vaikas sako „nenoriu“. Kai jis supyksta dėl to, kas mums atrodo smulkmena. Kai turi savo nuomonę ir atkakliai jos laikosi.
Tokiose situacijose lengva pamatyti „užsispyrusį“ ar „neklausantį“ vaiką. Tačiau prieš mus tiesiog yra mažas žmogus, kuris dar tik mokosi suprasti save: ko noriu, kas man nepatinka, ką jaučiu, kur yra mano ribos ir kaip visa tai pasakyti kitam.
Būti savimi vaikui nereiškia visada elgtis taip, kaip norisi. Jam vis dar reikia suaugusiojo nustatomų ribų ir pagalbos mokantis tinkamai reikšti savo poreikius bei emocijas. Tačiau mūsų reakcija gali parodyti vaikui labai svarbų dalyką: net kai jo elgesį reikia sustabdyti ar vaiko noras negali būti išpildytas, jo jausmai ir jis pats vis tiek yra priimamas.
Svarstote, kiek leidžiate savo vaikui būti savimi? Prisiminkite nepatogias situacijas ir kaip kartu reagavote. Pažiūrėkite į save ir vaiką lyg iš šono, be jokio kaltinimo ir pajausite, kur dar reikėtų atkreipti dėmesį ir koreguoti reakciją, o gal pasidžiaugti, kaip vienas kitą suprantate.💛
---
💚 Norite daugiau sužinoti apie Kolpingo darželio ugdymo principus, adaptaciją ar kasdienybę?
Kviečiame susisiekti ir susitarti dėl individualaus pokalbio – mielai atsakysime į jūsų klausimus.
📩 [email protected]
