Šeimos ir nelygybės

18/08/2022

Gimstamumas Lietuvoje 2021 m. krito į žemumas, kurios pranoksta net ir niūriausias prognozes. Tai labai bloga žinia Lietuvai, kurios demografinė būklė ir perspektyvos jau seniai nekėlė optimizmo. Nors tikėtasi, kad dėl COVID-19 pandemijos vaikų gims mažiau, gimstamumo rodikliai prastės, tačiau žvilgsnis į naujausią demografinę statistiką verčia aukštai kilstelti antakius.

2021 m., lyginant su 2019 m., suminis gimstamumo rodiklis sumažėjo 17 proc. punktų, o su 2020 m. – 9 proc. punktais.

Intuicija sufleruotų, jog praėjusių metų gimstamumas yra COVID-19 pandemijos pasekmė. Nors pandemijos pradžioje socialinėse medijose spekuliuota apie laukiantį kūdikių bumą, demografai buvo skeptiški ir nepalaikė tokios nuomonės. Ankstesnių pandemijų, didelių stichinių nelaimių efektas gimstamumui paprastai yra ne skatinantis, bet ribojantis. Vis tik pasirodantys ES šalių duomenys rodo, kad pirmieji dveji pandemijos metai turėjo skirtingą poveikį gimstamumui. 2021 m. vienose šalyse jis augo nežymiai (Prancūzijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Vengrijoje), kitose – gana reikšmingai (pavyzdžiui, Čekijoje, kur užfiksuotas aukščiausias suminis gimstamumo rodiklis nuo 1992 m.). Net ir kaimyninėje Latvijoje bei Estijoje praėjusieji metai buvo paženklinti stabilumo (žr. grafiką).

Kodėl Lietuvos gimstamumo kreivė šlieja mus prie šalių, kuriose pandeminiu periodu gimstamumas mažėjo ir kokią įtaką ši situaciją turės ateičiai svarsto Sociologijos katedros profesorė dr. Aušra Maslauskaitė: https://bit.ly/3A7atRq

27/07/2022

Gyventojų sveikata, užimtumas, demografinis, ekonominis ir socialinis kontekstas bei kiti reikalai trumpai 👇

Dėl COVID-19 pandemijos sukeltų padarinių, kaip ir buvo tikėtasi, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2020 m. daugelyje ES šalių trumpėjo. Eurostato duomenimis, ilgiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 2020 m. fiksuota Maltoje (82,6 metai), trumpiausia – Bulgarijoje (73,6 metai). Lietuva pagal vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę tarp ES šalių užima 24-ąją vietą (75,1 metai).

🔎Daugiau – Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklės apžvalgoje: https://bit.ly/3Bt4TuG

09/06/2022

Vienintelė Lietuvoje (ir Baltijos šalyse) Socialinės demografijos magistro studijų programa. Keičiančios požiūrį ir šiandien ypač aktualios studijos apie demografinius procesus Lietuvoje ir pasaulyje!

Su studijų programa plačiau susipažinti galite čia: https://bit.ly/3NYEs32
👉 Informacija apie priėmimo sąlygas: https://bit.ly/3GW8LoQ
👉 Dokumentai priimami iki birželio 28 d. 24 val. sistemoje: http://epasirasymas.vdu.lt

20/05/2022

Gegužės 18 d. LR Seime vyko Nacionalinės šeimos tarybos kartu su Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetu organizuojama konferencija „Lietuvos demografinės situacijos tendencijos viešosios politikos kontekste“.

Konferencijoje aptarti demografiniai iššūkiai Lietuvoje: procesai, viešosios politikos atsako poreikis, gimstamumą ir vaikų auginimą skatinantys veiksniai bei demografiniai praradimai.

Išsamiai šalies demografinę situaciją apžvelgiantį VDU sociologijos profesorės dr. Aušros Maslauskaitės pranešimą „Gimstamo ir šeimos demografinės tendencijos Lietuvoje: nuosmukis, krizė, raida?“ (nuo 2 val. 28 min. iki 3 val.) galima peržiūrėti čia ⤵️
https://www.youtube.com/watch?v=7b6IapBiv3w
Konferencijos programa: https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=47108

mokslinė praktinė konferencija „Lietuvos demografinės situacijos tendencijos viešosios politikos kontekste“.Tarptautinei šeimos dienai ir Vaikų gynimo dienai...

16/05/2022

Sutuoktinių porų amžiaus skirtumai vestuvių dieną (nuo 1978 m. iki 2022 m.). Tirti tik lietuvių tautybės asmenys. Visos santuokos registruotos Lietuvoje. ⤵️

TRADICINĖ ŠEIMA: DABAR IR PRIEŠ 40 METŲ

Gilinomės į sutuoktinių porų amžiaus skirtumus vestuvių dieną. Tyrėme tik lietuvių tautybės asmenis, kurie turėjo LT asmens kodą. Visos santuokos registruotos Lietuvoje.

Komentare pateikti iškirpti iliustracijų segmentai, reprezentuojantys 50% tipiškiausių ("tradicinių") amžiaus kombinacijų sutuoktinių porose.

Devynios pilnos kokybės iliustracijos, vaizduojančios devynis penkmečius (nuo 1978 iki 2022) yra čia: https://bit.ly/santuokos.

22/02/2022

08/02/2022

Svarbus ir įdomus pokalbis su profesore dr. Aušra Maslauskaite:

„Svarstant demografines temas, manau, būtų labai tikslinga vengti emociškai įkrautų sąvokų, tokių kaip „išnyksime“. Kai sakome, kad kaip tauta „nykstame“, kad „išnykstame“, stumiame save į panikos kampą. O ten, kur yra daug panikos, atsiranda mažai vietos racionaliems dalykams. Mes įjungiame kolektyvines emocijas, ir tos kolektyvinės emocijos gali būti labai įvairiai išnaudojamos politiniame lauke“, – pastebi profesorė.

🎧 Audio ir video formatu: https://bit.ly/3owTgeY

🔎 Tekstiniu formatu: https://bit.ly/3skHu8K

23/01/2022

Kokie pagrindiniai motyvai šiandien skatina poras atidėti tokius ilgalaikius įsipareigojimus kaip šeima ir vaikai?

sociologė Aušra Maslauskaitė mano, kad kol kas dar per drąsu teigti apie klimato kaitos inspiruotų ekologinių motyvų įtaką apsisprendimui neturėti vaikų.

Kviečiame skaityti interviu, publikuotą žurnale „Savaitė“ (2022, Nr. 3).

21/12/2021

Šiandien pristatyti 2021 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo pagrindiniai rezultatai.

Lietuvoje auga išsilavinusių asmenų grupė, kurioje stebimas sparčiausiai augantis gimstamumas, o mirtingumo ir sveikatos rodikliai joje artimi Vakarų šalių vidurkiams. Kita vertus, šalyje toliau auga nelygybės ir diferenciacija tarp regionų – didėja atotrūkis tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos.

Pagrindinių rezultatų pristatymas ir demografų bei sociologų komentarai: https://www.youtube.com/watch?v=MtWYNTwt4fo

24/11/2021

Pasirodė nauja projekto tyrėjų profesorių Mildos Ališauskienės ir Aušros Maslauskaitės mokslinė publikacija 👇

This paper aims to analyze the way religious identification and practices influence family practices in the division of labor in childcare and housework in contemporary Lithuania. The analysis is based on a quantitative survey (n = 3000) representing the last Soviet generation born between 1970 and....