21/06/2026
🧥 IŠAUGTI SAVISAUGOS DRABUŽIAI
Kartais žmogų labiausiai nustebina ne tai, ką jis atranda apie kitus, o tai, ką pamato savyje.
Konsultacijų metu klientai pamato savo reakcijas, kurios nepatinka, nors nelabai supranta, iš kur jos atsirado ir kodėl vis pasikartoja.
„Kodėl aš vis taip sureaguoju, nors viduje visai to nejaučiu?“
„Kodėl vėl pasakiau tai, ko nenorėjau sakyti?“
„Kodėl elgiuosi taip, lyg pati sau trukdyčiau?“
Tokios reakcijos neatsiranda iš niekur. Jos yra mūsų kadaise susikurti būdai išgyventi, vadinami “gynybiniu mechanizmu” arba “šarvais”.
Vaikystėje ar sudėtingais gyvenimo etapais išmokstama saugotis.
Pavyzdžiui, vieni užsidaro, kiti - juokiasi ir juokauja kalbėdami apie skaudžius dalykus, treti - stengiasi visiems įtikti, dar kiti apsimeta, kad jiems nieko nereikia...
Yra gausybė gynybinių įpročių ir elgesio modelių.
Tuo metu, kai juos suformuojame, tai - mums labai reikalinga. Tai padeda ištverti trauminius išgyvenimus, prisitaikyti, apsaugoti save.
Tačiau gyvenimas teka, mes augame, keičiamės.
O seni apsaugos mechanizmai dažnai lieka tokie patys.
Ir tada tai, kas kažkada saugojo, pradeda trukdyti.
Tarytum išaugti drabužiai, kurie kadaise puikiai tiko, o dabar spaudžia ir nebeleidžia laisvai judėti.
Konsultacijose mokomės pastebėti tai, kas vyksta ir ieškome supratimo:
Kada šis mechanizmas atsirado?
Nuo ko jis saugojo?
Ką gero jis man davė?
Ir ar jo vis dar reikia šiandien?
Supratus savo reakcijos priežastį, ji nustoja būti “priešu”.
Atsiranda galimybė su pagarba priimti tai, kas kadaise padėjo išgyventi, ir pamažu pratintis rinktis naujus adekvačius sau ir patiriamoms situacijoms elgsenos būdus.
„O jūs - ar atpažįstate savo gyvenime tokių „išaugtų drabužių“, kurie kažkada saugojo, o dabar jau spaudžia?“