14/02/2026
🇸🇪 Švedija - skaitmenizacijos mokyklose pionierė - grįžta prie vadovėlių, popieriaus ir rašiklių.
Švedijos švietimo sistema s**a atgal nuo ekranų prie vadovėlių, prie rašymo ranka ant popieriaus. Nors Švedija buvo viena iš šalių sparčiausiai skaitmenizavusių moksleivių ugdymą, šiandien planuoja investuoti į vadovėlius ir tradicines priemones, kad grąžintų ankstesnius vaikų intelektinius ir akademinius gebėjimus. Švietimo ministerija, remdamasi moksliniais tyrimais, pripažįsta, kad mokyklose gausiai naudojami ekranai pablogino vaikų atmintį, dėmesį, skaitymą ir rašymą, teksto suvokimą, kalbos formavimąsi bei kitų pažintinių funkcijų vystymąsi, o skaitymas vadovėlyje ir rašymas ranka šiuos gebėjimus lavina.
Švedija neplanuoja visiškai atsisakyti ekranų, tačiau siekia palikti juos kaip pagalbinę, o ne svarbiausią mokymosi priemonę. Tačiau ši šalis planuoja visiškai atsisakyti ekranų ugdymo įstaigose vaikams iki 6 metų bei stipriau riboti iki 12 m.
🇵🇱 Tuo tarpu Lenkija, atvirkščiai, renkasi priešingą kryptį. Siekdama būti technologiškai konkurentyvi numatė skirti milžiniškas lėšas įsigyjant nešiojamus kompiuterius kiekvienam mokiniui.
🇸🇬 Singapūras, kuris dažnai užima pasaulyje pirmas vietas pagal mokinių pasiekimus laikosi subalansuotos strategijos. Nepaisant to, kad ši šalis yra viena technologiškai pažangiausių pasaulyje, mokyklose prioritetu laiko vadovėlius ir rašymą ranka, bet naudoja ir ekranus. Taiko hibridinį variantą. Ir ne tik tai. Jie palaiko griežtą discipliną, taiko ekranus tik tada, kai tai suteikia aiškios vertės. O Švedijos problema ta, kad ekranai tampa ne tik pagrindine ir chaotiškai naudojama ugdymosi priemone, bet dar ir žaislu nuo ankstyvo amžiaus.
🇪🇪 Estija, kurios pasiekimai pasaulyje labai aukšti, teikia prioritetą skaitmenizacijai, tačiau Estijos skaitmenizuotas ugdymo turinys yra kryptingas ir aukšto lygio, turi aiškų pedagoginį tikslą, teikia daug dėmesio mokinio kūrybiškumui. Jie turi savo stebuklą - skaitmeninę platformą OPIQ. Ir tai nacionaliniu lygiu taikoma platforma. Be to, Estijos mokyklos turi daug autonomijos ir jos yra metodikos šeimininkai. Daug mokyklų labiau renkasi "rankų darbą", tačiau švietimas turi aiškią vieningą strategiją ir tikslus. Technologijos nėra numestos vaikams tiesiog tikint, kad jos savaime yra gėris ir stiprina vaikų intelektą. Jos panaudojamos labai tikslingai.
🇱🇹 Lietuvai trūksta nuoseklumo. Švietimas neturi savo tapatybės. Rankiojamės iš visur visko ir po truputį. Lietuvos programos dažnai keičiasi, bet vadovėliai ir skaitmeninis turinys vėluoja arba neįstoja į bėgius. Skaitmeninių platformų įvairovė: OPIQ, Eduka, Ema ir kt. sukuria sistemai netolygumą, apkrauna mokytojus ir mokinius. Lietuvos ugdymo programų, turinio, priemonių ir vertinimo srityje šiuo metu jaučiamas nemažas chaosėlis ir bardakėlis.
̌vietimas ̨ugdymas
28/08/2025
27/08/2025