dailininko Česlovo Kontrimo pastangomis buvo sukurta Kauno vidurinė dailės mokykla. Sunkiai telpanti į įprastinius biurokratų rėmus institucija, kurioje vaikai gali mokytis bendrojo lavinimo ir dailės disciplinas, kėlė valdžiai daug abejonių. Tačiau atkaklus, kietas žemaitis, kaip tuomet sakydavo „pasiekė pačią Maskvą“ ir laimėjo. Tuo metu tai buvo pirmoji tokio profilio vidurinė mokykla Lietuvoje
. Be to organizatorius sugebėjo įkelti mokyklą į vieną iš moderniausių prieškario Kauno namų – žymaus architekto F.Vizbaro suprojektuotą Ministro pirmininko J.Tūbelio privačią rezidenciją. Funkcionalus, racionalių, bet nemonotoniškų formų statinys buvo įkomponuotas Žaliakalnio šlaite, patogioje ir labai gražioje vietoje. Jis iki šiol traukia įvairių funkcionierių neakademišką dėmesį. Ši aplinka tiesiog idealiai tiko orientuotų į humanitarinę kultūrą vaikų ugdymui. Č.Kontrimas, vėliau garsėjęs kaip savitas ir subtilus akvarelistas, buvo tikriausiai vienintelis mūsų krašte nepartinis vidurinės mokyklos direktorius. Kokybiškai naujas mokyklos gyvenimo etapas prasidėjo atstačius Lietuvos nepriklausomybę. Ankstesniame etape pagrindinis dėmesys buvo skiriamas trims vaizduojamosios dailės šakoms – skulptūrai, tapybai ir grafikai. Šiuo metu meninis ugdymas įgavo sudėtingesnę struktūrą. Jis skirstomas į kelis pagrindinius etapus: 1–4 klasėse kryptingas meninis ugdymas, 5–II g. klasėse pagilintas dailės mokymas, III–IV g. klasėse meninis profilis, dailės pakraipa. Meninio ugdymo uždaviniai nuosekliai kinta: pirmosiose klasėse didžiausias dėmesys skiriamas mokinio saviraiškos galimybėms, vėliau palaipsniui gilinamasi į įvairias kūrybos sritis. Abiturientai, užbaigdami mokslus, gali kurti skulptūros, tapybos, grafikos, keramikos, tekstilės, rūbų modeliavimo, architektūros ir dizaino, dailėtyros baigiamuosius kūrybinius darbus. Jei anksčiau mokykla tarsi gynėsi nuo išorinio spaudimo, tai dabar ji atsivėrusi visai pasaulio įvairovei.
