Kompiuterinės muzikos kūrimo studija

Nauji mokslo metai jau visai ant nosies. O mes juos pasitiksime atnaujintose didesnėse patalpose su dar daugiau kompiuterių :)

Dalinuosi šiandienos pamokos įrašu. Gal tai draugiškai pagelbės kuriant melodiją? O gal kyla daugiau problemų jauniesiems muzikos prodiuseriams? Tada prisijunk prie mūsų! :)

Pamoka muzikos prodiuseriams: kaip sukurti gerą MELODIJĄ? Nuotolinės pamokos su:Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmųKompiuterinės muzikos kūrimo studijaVadovas: Giedrius Balčiūnas Mr. JumboPrisijunk ir tu!htt...

Štai taip žmonės kurdavo kompiuterinę muziką 90-ais metais :)

Amiga Samplers : Budget dance music in 1990 An Amiga 500, Stereo Master and handful of $1 records from a 1990 Sunday market: Can we make a dance track on a budget home computer? Of course! Back when bi...

Už keliolikos minučių, tiesioginėje Zoom pamokoje, savo mokiniams pravesiu video turą Lapės Records studijoje!

Mano šiandieninis pranešimas, kurį skaičiau nuotolinėje tarptautinėje konferencijoje "Menas mokytis".

Idėja įkurti tokią studiją, išsivystė prieš penkerius metus, atėjus į Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmus, kaip pavaduojančiam didžėjų studijos vadovui. Palaipsniui studija suvešėjo, kaip pradedančiųjų muzikos prodiuserių inkubatorius. Šiais metais, įvykus karantinui, akimirksniu supratau, jog penkis metus, asmeninėmis lėšomis rinkta, pildyta ir puoselėta mano studijos techninė bazė, šiuo periodu mane ir mano mokinius padarys situacijos įkaitais. Studiją sudaro muzikos kūrimui paruošti, išskirtinai firmos “Apple” kompiuteriai su atitinkamomis taikomosiomis programomis kurti muziką. Studijinės kolonėlės, mikrofonai, laidų jūra ir kita mokomoji įranga, pianininės MIDI klaviatūros, magnetofonas, didžėjiniai CD grotuvai. Savo situaciją prilyginau vairavimo mokyklos instruktoriui, kurio mokiniai turės mokytis vairuoti be automobilio. Tuomet, prisiminiau, mūsų laisvalaikio rūmų buvusios pavaduotojos ugdymui Reginos Ginelevičienės žodžius, jog mes, neformalaus švietimo mokytojai, mokome ne savo amato, tačiau ugdome žmogiškąsias, bendras, asmenines kompetencijas. Apie tai norėčiau pratesti po pranešimo dalies apie tai, kaip ta, išpuoselėta, gyva, “kvepianti” sunkiu muzikiniu darbu studija persikėlė į virtualią erdvę. Pasirodo, beveik visos įmanomos taikomosios kompiuterinės programos, kurias žinome ir naudojame, skirtos piešimui, kūrybai, rašymui, filmų montavimui, muzikos kūrimui, jau egzistuoja online puslapių variantuose. Šios, puslapiuose užkraunamos programos, programavimo kalboje parašytos taip, kad joms nesvarbu kompiuterio iš kurio jungiamasi parametrai, greitas jis ar lėtas, ekrano dydis, ar kiti jo priedai. Šių programų nereikia siųstis ir rūpintis instaliacija. Jos yra prieinamos visiems, ir ačiū geriems žmonėms, nemaža dalis jų yra nemokamos. Net neabejoju, jog gerai pasiknaisiojus paieškose, atrasite atitinkamas taikomąsias online programas ir puodų žiedėjams ir skulpotoriams ir mezgėjams, o gal ir tiems patiems vairavimo mokyklų mokiniams. Ar sunku tokias programas surasti ir ko reikia norint jas surasti? Greičiausiai anglų kalbos žinios palengvina suformuluoti esminius raktažodžius paieškose. Puikiai žinote, kai mokomės užsienio kalbos, ir atrodo visai neblogai jau susikalbėdami, patenkame į specifinį, tam tikros srities žodynėlį. Kalbos žinios baigiasi. Todėl manau, kad savo amato, savo mokamo dalyko techninį žodyną reikėtų mokytis visomis populiariausiomis pasaulio kalbomis. To pakaktų susikalbėti ir dirbant su savo srities atstovais betkuriame pasaulio kampe, ir pasinaudoti renkant raktažodžius, bei informaciją interneto platybėse, besitobulinant savo amate, specialybėje. Taigi, kaip minėjau, nemažai taikomųjų programų pasitaiko apgaulingos. Suvilioja patogia ir aiškia grafine aplinka, o kai norime užsaugoti savo atliktą darbą, ar visą kūrinį, programa “nusimetą kaukę” ir paprašo susimokėti mėnesinį mokestį. Vis dėl to, mano pavasarinio karantino pamokos, beieškant geriausių online programų, kuriose vaikai galėtų atlikti užduotis, jas užsaugoti, persisiųsti vieni su kitais ir su vadovu - manimi, praėjo ne visai sklandžiai ir didžiąją dalį pamokų atlikau iš anksto įrašytomis video pamokomis, kurias talpinau į youtube, o nuorodas gaudavo išskirtinai mano studijos nariai. Greitai supratau, jog jeigu mano studija gyvai buvo panašesnė į dirbtuves, kur vaikai ateina ir iki paskutinės minutės naudoja laiką studijoje sukurti kažką įdomesnio, tai nuotolinėse pamokose, savo ir mokinių laiką aš paverčiau dalykais, kurių dėl to brangaus laiko negalėjau prioritetiškai skirti mokiniams. Kai šių dienų vaikai mano, jog dabar madinga muzika yra atitinkamas vienos rūšies ritmas ir jų, kaip būsimų muzikos kūrėjų gilinimasis pasibaigia ties užprogramuoto tembro mygtuko spaudimu, čia aš tampu ir technologijų ir fizikos, ir istorijos, ir infomatikos mokytoju. Supraskite mane teisingai, nelendu ne į savo daržus, nes pagal išsilavinimą, esu grafinis dizaineris, baigęs Vilniaus dailės akademiją, tačiau visą savo gyvenimą paskyriau domėtis muzikos technologijomis, instrumentais, jų istorijai, ir dėl to labai dėkoju savo tėvui, kuris buvo ir yra mano “tiltas” su praeities ir dabarties muzikinėmis technologijomis. Turbūt ir iš mano bendraamžių 30-40 metų žmonių, iš bendro išsilavinimo nedažnas galėtų vaizdžiai papasakoti principinius, pirmųjų 70-ųjų metų sintezatorių veikimo principus, kurie davė atspirtį visoms likusioms elektroninėms muzikos tecnnologijoms. Nebekalbu apie mūsų jauniausią kartą, kurios dažnas atstovas nematė nei juostinio magnetofono, nei vinilinės plokštelės, ar vakuuminės lempinės stiprinimo įrangos. Štai čia matau nišą, kuri palikta daugelio informatikos, muzikos, istorijos mokytojų, ir pasitelkęs vaizduojamą medžiagą nuotraukose, dėstau šią medžiagą virtualiose grupėse nuo paties mažiausio iki didžiauso moksleivio. Dažnas mūsų studijos narys nėra muzikos mokyklos auklėtinis, todėl užmesti daug kilogramų sveriančią muzikos teoriją, būtų tam tikrų, kūrybinių dalykų nužudymas. Dėl šios priežasties stengiuosi nevartoti sudėtingo žodynėlio, o viską ką pasakoju, vaizdžiai perteikti palyginimais. Garso šaltinio kilmė ne sinusoidė, o banguojanti gyvatėlė. Ne muzikos kūrinio strūktūrinė aranžuotė, o trijų minučių muzikinė istorija. Dailės akademijoje įgytos spalvotyros, kompozicijos žinios nebuvo padėtos į stalčių ir šioje vietoje. Kaip žmogus, mylintis ir gerbiantis gyvą gamtą, visada randu atitikmenis paaiškinimuose. Stereo garso takelis yra ledkalnis ir jo atspindys ramioje jūroje. Garso bangų analizė yra ne šokinėjanti garso lygio kreivė, o dinamiškas spygliuočių medžių peizažo vaizdas. Dainos kompozicijoje mokomės kurti pasikartojantį ritmą, suvokti ritmiškumo sampratą. Lygiai tokiais pat principais, kokiais mūsų dizainerių kursą mokė a.a. VDA KDF docentas Norbertas Zovė, tik šį kart mano mokinių ritmas turi ne įvairiaformį vaizdą, o garsą. Iš to išplaukia interaktyvios užduotys, kuriose vaikams pateikiu skirtingus piešinėlius ir išmaišytus garsinius failus. Mokiniai turi pateikti savo atsakymus, surašydami nuotraukų raides ir garsų failų numeracijas kartu. Baigdamas pranešimą, noriu pastebėti, kad vaikai vertina tiesioginių nuotolinių pamokų metu įgytas žinias labiau nei užduodamus namų darbus. Dėl to dedu visas pastangas, jog pamokos būtų įsimintinos, o naujose pamokose pasikartojame tai, ką sužinojome įdomaus ankstesnėse.