24/08/2026
🐝 Antrieji bitininkystės metai man padovanojo net 90 kilogramų medaus. 🍯
Jei kas prieš metus būtų pasakęs, kad šiemet prisuksiu tiek medaus, tikriausiai nebūčiau patikėjusi.
Po žiemos iš penkių bičių šeimų liko tik viena stipri. Atrodė, kad sezoną teks pradėti beveik nuo pradžių. Tačiau šiemet man pavyko pagauti net tris naujus bičių spiečius, o medų jau sukau iš dviejų jų ir vienos senosios bičių šeimos.
Buvo net keli medaus sukimai. Į pagalbą atėjo mama ir net mano mažasis desertų degustatorius. O gražiausia akimirka – stebėti, kaip iš korių lėtai teka medus, tarsi maži aukso lašeliai. Tada supranti, kiek darbo į vieną stiklainį sudėjo bitės.
Visą laiką sukant medų prisimindavau savo močiutę. Ji buvo bitininkė, o pats skaniausias mano vaikystės desertas buvo šviežias medus su agurku. 🤍
Tiesą pasakius, tikrai nesitikėjau tokio derliaus. Galvojau, kad medaus užteks tik šeimai ir saldžioms dovanoms, tačiau dabar supratau, kad galėsiu juo pasidalinti ir su jumis. Mano bitynas pernai oficialiai registruotas, todėl po truputį ruošiuosi gal net ir parduoti šių metų šviežią medų 🍯.
Gal kiekvienas bitininkas pasakytų, kad jo medus pats skaniausias. Ir tikriausiai taip atrodo kiekvienam. Bet manasis ypatingas todėl, kad jį sunešė mano bitės iš Aukštaitijos laukų, pievų ir miškų, supančių mano vaikystės vienkiemį. Kiekviename šaukštelyje man telpa vaikystės prisiminimai, namų jausmas ir didelis dėkingumas gamtai 🌳💛.
O medų iki šiol suku 1958 metais pagamintame medsukyje. Atrodo, gražios tradicijos tikrai nesensta. 🐝🍯
O koks yra jūsų ryškiausias prisiminimas, susijęs su medumi? Gal vaikystėje ir jus seneliai vaišindavo šviežiu medumi? 🍯🐝
