06/05/2026
Su mokiniais dažnai pasikalbame įvairiomis temomis – nuo kasdienių smulkmenų iki dalykų, kurie keičia mūsų pasaulį. Visai neseniai klasėje palietėme temą, kuri šiandien neišvengiama – dirbtinį intelektą (DI). Nuoširdžiai nustebino ir pradžiugino trečiokų mintys. Nors DI vis labiau įsilieja į mūsų kasdienybę ir tampa patogiu įrankiu, vaikai labai taikliai pastebėjo ir kitą pusę. Jie paminėjo, kad vis dažniau socialinėje erdvėje ir realiame gyvenime atpažįsta DI sukurtus paveikslėlius, o toks turinys ima varginti, ir net erzinti.
Prisipažinsiu, prieš kurį laiką pati pradėjau tai jausti. Todėl buvo dar įdomiau išgirsti, kad tą patį įvardija ir mano mokiniai. Trečiokai sakė, jog pasiilgsta tikrų vaizdų, tikrų nuotraukų, tikrumo, kuris ne visada tobulas, bet gyvas ir nuoširdus. Išties džiugina, kad tokio jauno amžiaus vaikai ne tik geba atpažinti DI kuriamą turinį, bet ir vis labiau vertina autentiškumą. Tai primena, kad technologijoms sparčiai judant į priekį, gebėjimas jausti, atsirinkti ir vertinti tikrumą tampa dar svarbesnis.
Galbūt tai ir yra svarbiausia pamoka – ne tik išmokti naudotis naujovėmis, bet ir nepamesti to, kas tikra.
