Buriavimas vaikams

Ar mano, kaip trenerio, bendravimas treniruočių metu yra (ne)motyvuojantis? Ką manau aš, o ką sako sportininkai?

Ankstesniame įraše rašiau apie žmonių motyvaciją, jos tipus bei apie esminius psichologinius poreikius, kurių patenkinimas teigiamai veikia vidinę (geriausią motyvaciją). Jeigu neskaitėte, rekomenduoju susipažinti.

Šiandien pristatysiu tai, kaip aš vertinu savo bendravimo ypatumus bei kaip juos vertina mano sportininkai. Bet prieš tai reikia išsiaiškinti kaip vyko vertinimas ir ką jis reiškia.

Žiedinis profilis suteikia informacijos apie tai, kiek mokytojui būdingi aštuoni mokinius (ne)motyvuojantys bendravimo būdai ir kiek mokytojas yra linkęs būti tenkinantis mokinių poreikius ir direktyvus pamokų metu. Interpretuojant rezultatus pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tuos bendravimo būdų įverčius, kurie yra didžiausi ir mažiausi. Kuo labiau bendravimo būdo įvertis nutolęs nuo žiedo centro (t. y. balas arčiau septynių), tuo labiau
būdingas atitinkamas bendravimo būdas. Kuo bendravimo būdo įvertis arčiau žiedo centro (t. y. balas arčiau vieneto), tuo mažiau būdingas atitinkamas bendravimo būdas. Šis asmeninis mokytojo bendravimo būdų profilis gali padėti suprasti, kokias praktikas mokytojas galimai taiko realiose mokymo situacijose ir kokias pasekmes tai turi mokiniams. Interpretuojant bendravimo būdų profilį naudojamas būdų aprašymas:

Dalyvaujantis būdas - mokytojas siekia pažinti mokinių interesus, vertybes, pasirinkimų motyvus, sužinoti, kas jiems aktualu, jis skatina ir palaiko mokinių iniciatyvą, yra atviras jų įžvalgoms.

Prisiderantis būdas - Mokytojas atsižvelgia į mokinių interesus siekdamas, kad mokymasis mokiniams būtų įdomus ir „be kančios“.

Nukreipiantis būdas - Mokytojas puoselėja mokinių pažangą suteikdamas pagalbą ir paramą tada, kai to reikia.

Aiškinantis būdas - Aiškiai ir skaidriai išsako lūkesčius, pagrindžia juos, stebi, kaip mokiniams sekasi juos atliepti.

Reikalaujantis būdas - Siekia mokinių pažangos, formuoja ir koreguoja jų elgesį grasindamas bausmėmis ir žadėdamas apdovanojimus. Mokytojas įsakmiai reikalauja mokinių paklusnumo.

Dominuojantis būdas - Reikalauja paklusnumo pabrėždamas savo viršenybę, autoritetą. Šiurkščiai spaudžia mokinius paklusti, akcentuoja ne tik mokinių elgesį, bet ir jų asmenybės
ypatumus.

Apleidžiantis būdas - Mokytojas yra atsiribojęs, nebando paveikti mokinių mokymosi, nereaguoja į pagalbos prašymus ar netinkamą elgesį.

Laukiantis būdas - Mokytojas skiria mažai laiko ir pastangų planuoti ir valdyti ugdymo procesą, tiki, kad viskas įvyks savaime.

Taigi, paveiksle pateiktas mano (juoda spalva) ir sportininkų (raudona spalva) mano bendravimo būdo profilis. Matyti, kad labiausiai išreikšti yra nukreipiamo ir aiškinančio būdų įvertinimai. Šių bendravimo būdų taikymo pasekmės mokiniams: „Mokiniai jaučia, kad mokytojas tiki jų galimybėmis. Jie mokosi saugioje, stabilioje aplinkoje. Kadangi mokymasis vyksta palaipsniui, nuosekliai, mokiniai turi galimybę pajausti, kad jų meistriškumas nuolat didėja. Tai juos įgalina, stiprina saviveiksmingumą. Kartu su prisiderinančiu būdu tai yra vienas labiausiai mokinius motyvuojančių būdų įsitraukti mokantis ir gerai jaustis“.
„Mokiniai supranta mokymosi kryptį, vertinimo kriterijus. Kadangi mokiniams išsakomi lūkesčiai, jie gerai žino, kokį elgesį pasirinkti vienoje ar kitoje situacijoje. Mokytojo priežiūra padeda nenukrypti nuo to, kas suplanuota, nuo mokymosi tikslų (mokiniai turi informacijos apie tai, kaip jiems sekasi siekti tikslų)“.

Apleidžiančio bendravimo būdo įvertis yra mažiausias. Šio būdo taikymo pasekmės mokiniams: Mokiniai jaučia, kad jiems paskirta atsakomybė už mokymosi procesą, bet jie neturi aiškių gairių, ką ir kaip daryti. Jie pradeda abejoti savimi ir savo galimybėmis mokytis ir spręsti problemas. Jausdamiesi neefektyvūs, mokiniai gali „nuleisti rankas“, nerodyti iniciatyvos, nesiimti iššūkių.

Vertinant bendrai, labiau išreikšti bendravimo būdai, esantys žiedo dešinėje. Tai patvirtina, kad mokytojo bendravimas sudaro sąlygas mokiniams patenkinti jų esminius psichologinius poreikius, ir taip puoselėti motyvacinius mokinių resursus ir gerovę. Bendravimo būdai, žiede pavaizduoti dešinėje, yra tenkinantys poreikius, ypač prisiderinantis ir nukreipiantis, o kairėje – blokuojantys, ypač dominuojantis ir apleidžiantis.
Palyginus atskirų bendravimo būdų tipiškumą mokytojui, toliau galima apibendrintai įvertinti, kiek mokytojas linkęs būti direktyvus ugdymo metu, t. y. kiek jis vadovauja ugdymo procesui ir kiek iniciatyvos suteikia mokiniams. Direktyvūs bendravimo būdai yra pavaizduoti apatinėje, o nedirektyvūs – viršutinėje Žiedinio modelio dalyje.

Daugiau informacijos galite rasti knygoje „Motyvuoti mokinius įgalintas mokytojas: situacijų mokykloje klausimynas (SISQ) ir jo naudojimo metodika.

Kelios įžvalgos iš mokslinės literatūros analizės apie sportininkų/mokinių motyvaciją pratybų metu. Apsisprendimo teorija (angliškai self determination theory). Toliau bus kalbama apie teorijos taikymą sporto kontekste, tačiau teorijos taikymas apima įvairias sritis, įskaitant darbą, auklėjimą, švietimą, sportą, sveikatą ir kt.

Motyvaciją galima išskirti į:
1. Amotyvaciją. Asmenys dažnai neįsitraukia į veiklą arba atlieka veiksmus be jokio ketinimo, tiesiog mechaniškai vykdo užduotis.
2. Vidinė motyvacija. Veikla suteikia malonumą, džiaugsmą ir sukelia susidomėjimą. Įsitraukdami į veiklas, kuriose dalyviai jaučiasi pilnaverčiai ir gali rinktis iš „asmens vidaus“, asmenys patiria natūralią motyvacijos jėgą, neturinčią išorinių paskatinimų ar spaudimo.
3. Tarp amotyvacijos ir vidinės motyvacijos yra išorinė motyvacija. Ji reguliuoja asmens elgesį per išorines reikšmes (pavyzdžiui, mokosi dėl spaudimo iš kitų).

Išorinė motyvacija skirstoma į tipus: išorinis reguliavimas, introdukcinis reguliavimas, identifikuotas reguliavimas ir integruotas reguliavimas.
1. Išorinis reguliavimas. Pasireiškia, kai mokinys daro namų darbus tik dėl to, kad išvengti konflikto su tėvais.
2. Introdukcinis reguliavimas. Mokinys, kuris stengiasi atvykti į pamoką laiku, kad išvengtų kaltės (blogo) jausmo.
3. Identifikuotas reguliavimas. Mokinys, norintis papildomai padirbėti su matematikos mokytoju per konsultacijas, nes tai gali padėti geriau išlaikyti egzaminą ir įstoti į geresnį universitetą.
4. Integruotas reguliavimas. Studentas pasirenka sudalyvauti konferencijoje, kai tai nėra privaloma. Tačiau įgytos žinios padės jam tapti geresniu specialistu, ko jis ir siekia gyvenime.

Mokytojas ar treneris gali paveikti sportuojančio motyvaciją. Mano sportuojančių vaikų tarpe yra pakeitusių savo motyvacija iš „ėjau į buriavimą dėl to, jog liepė tėvai, į ateinu į buriavimą nes man tai patinka. Taipogi yra nebelankančių buriavimą, kurie patyrė amotyvaciją dėl nepatenkintų psichologinių poreikių.

Kaip paveikti motyvaciją?
Pagal apsisprendimo teorija, žmonės siekia patenkinti 3 pagrindinius psichologinius poreikius: autonomiją (elgtis savanoriškai ir nepriklausomai), kompetenciją (patirti veiksmų efektyvumą) ir ryšį (turėti teigiamą ryšį su kitais), kurie yra papildantys vienas kitą. Psichologinių poreikių tenkinimas arba jų slopinimas nulemia motyvacijos ir įsitraukimo į konkrečią veiklą, kokybę.

Mokslininkai siūlo, kad mokytojai remtų keturias strategijas, skatinančias mokinių suvokiamą autonomiją, apsisprendimo motyvaciją ir įsitraukimą į veiklą:
1. Ugdyti vidinius motyvacinius išteklius, ieškant būdų, kaip kurti mokymosi veiklą, atitinkančią mokinių pageidavimus, pomėgius, kompetencijas, pasirinkimo ar iššūkio jausmą ir linksmumą.
2. Sutelkti dėmesį į informacinę ir nekontroliuojančią kalbą, perduodant reikalavimus ir lūkesčius per informacinius ir lanksčius pranešimus, o ne valdant, griežtai spaudžiant ir/arba naudojant priverstinę kalbą.
3. Padėti mokiniams suprasti vertybes neįdomioje veikloje ir veiksmo pagrindą arba prašomo elgesio, paaiškindami ir nustatydami vertybes, svarbą, asmeninę naudą ar naudojimą, reikalingą mokymosi veiklai, procedūrai ar elgesiui.
4. Pripažinti ir suprasti mokinių neigiamą patirtį, priimant mokinių požiūrį į neigiamas išraiškas kaip tinkamą reakciją į poreikius, struktūras ir neįdomią mokymosi veiklą.

Sporto būreliai, kaip išsirinkti tinkamą Sporto būreliai, kryžkelė be aiškių ženklų tėvų pasirinkimuose ir nuorodos į ką reikia atkreipti dėmesį renkantis užsiėmimus vaikams

Buriavimo sezonas susideda iš 2 pagrindinių dalių: Buriavimo ant vandens ir fizinio pasiruošimo periodų. Toliau kalbėsiu apie fizinio pasiruošimo dalį.

Tradiciškai turime tris pagrindines treniruočių galimybes: treniruoklių salę, baseiną ir sporto salę.

Treniruoklių salė: Pagrindinis treniruoklių salės išskirtinumas – galimybė daryti pasipriešinimo treniruotes. Galime reguliuoti pasipriešinimo svorį, kas užtikrina galimybė pasirinkti judesio pakartojimų skaičių. Priklausomai nuo to, ką ugdome. Jėgą, ištvermę ar kitus gebėjimus. Vaikams sakau, kad norint stiprėti fiziškai, reikia mažiausiai trijų pasipriešinimo treniruočių per savaitę. Kitu atveju, raumenys nepatiria pakankamo iššūkio, reikalingo mūsų tikslui – pajėgumo augimui. O atėjus buriavimo sezonui suprantame, kad neužtenka jėgų išsikelti burią ar plaukti pučiant stipriam vėjui. Arba, jog pralaimėjome lenktynes, nes kitas turėjo daugiau jėgų „pumpuoti“ iki finišo.

Baseinas: Plaukimo metu stipriname ne tik kūno raumenis bet ir kraujotakos bei kvėpavimo sistemas. Tai labai svarbu norint turėti sveiką, atsparų bei subalansuotą organizmą. Tačiau savo treniruotėse matau vaikus, kurie neturi tvirtai susiformavusios plaukimo technikos. Todėl didžiąją dalį treniruotės mokomės plaukti, o ne naudojame plaukimą kaip įrankį gebėjimams lavinti. Vienos treniruotės metu neįmanomą išmokti visko, tad dirbame kryptingai, mokomės visko dalimis. Šiuo metu turime 3 baseinus per savaitę. Vaikams sakau, kad norėčiau, jog ateitų bent į vieną iš jų. Tačiau treniruotė, dažniausiai, turį planą. Nereguliariai ateinantys praleidžią tam tikrą treniruočių turinį ir aš nukrypstu nuo plano tą dieną. Nukrypstu, nes tenką taikyti individualias užduotis, kadangi tam tikros kritinės klaidos neleidžia sportininkams plaukti ekonomiškai. Jie negali atlikti užduoties pilnai, kai technikos klaidos „literaliai“ stabdo jų judėjimą vandenyje arba neleidžia išlikti ant paviršiaus.

Sporto salė: Sporto salėje dažniausiai žaidžiame sportinius žaidimus. Mano akimis pagrindinis dalykas, ką sportininkai gauna šių treniruočių metu – plaukimo metu gaunamos naudos plius vikrumas, greitumas, koordinacija bei emocinis malonumas sportuojant bendraamžių grupėje. Taipogi išmokstama populiariausių žaidimų bazinių technikos įgūdžių. Į šias treniruotes žiūrių nuolankiau, lyginant su prieš tai minėtomis veiklomis. Todėl, nes gerai žaisti krepšinį ar futbolą yra opciją, o turėti pajėgų kūną – būtinybė. Tačiau visapusiškas ugdymas (atletiškas kūnas) didelis privalumas. Liūdna matyti vaikus, kurie negali pagauti kamuolio arba greitai pakeisti judėjimo krypties.

Neturiu galimybės įkelti į žmogų visų gebėjimų, kaip įkeliame informaciją į kompiuterį. Bet turiu įrankius ir žinias išugdyti tuos gebėjimus. Galimai kažkam 5 treniruotės per savaitę atrodo per daug. Bet suderinus krūvio apimtį bei pobūdi užtikrinamas balansas ir tinkamas atsistatymas. Kokius gebėjimus ugdys ir kiek laiko tam skirs jūsų vaikai – jūsų ir jūsų vaikų pasirinkimas.