Magistro studijos „Viešojo diskurso lingvistika“

Dalijamės renginio, kuriame dalyvavo programos dėstytojos doc. dr. Ilona Mickienė ir doc. dr. Rita Baranauskienė, akimirkomis.

Kviečiame dalyvauti!
2026 m. liepos 26 – rugpjūčio 1 d., vyks jau 23-ioji Salų kalbotyros vasaros mokykla ir konferencija Academia Grammaticorum Salensis.

Šią vasarą, 2026 m. liepos 26 – rugpjūčio 1 d., vyks jau 23-ioji Salų kalbotyros vasaros mokykla ir konferencija Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Tertia. Šių metų vasaros mokyklos tema – „Kalbos kaita: vidiniai ir išoriniai veiksniai“ (Language change inside and out). Kaip ir pernai, šis mokslo renginys vyks Antalieptėje (Zarasų raj.), „Inovatorių slėnyje“.

Dalyvauti ypač kviečiami (-os) magistrantai (-ės), doktorantai (-ės) ir savo karjerą pradedantys (-čios) tyrėjai (-os), tačiau maloniai laukiama ir visų susidomėjusių. Paraišką dalyvauti šių metų Academia Grammaticorum Salensis galite užpildyti iki gegužės 3 dienos.

🔗
https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSeTtePVQB6SQ8IYGfY60na2-yFiQEtZpsFN7ebn3v0cz7LvBA/viewform

Vasaros mokyklos paskaitas šįkart jungs diachronijos tema – bus pristatomas šiuolaikinės lingvistikos žvilgsnis į vidinių ir išorinių veiksnių vaidmenis kalbos kaitoje. Diuseldorfo Heinricho Heinės universiteto profesorius dr. Stefan Hartmann skaitys kursą apie diachroninę konstrukcijų gramatiką, o Helsinkio universiteto docentas dr. Max Wahlström ves paskaitas apie kontaktų sąlygotą kalbos kaitą (contact-induced language change). Kadangi abiem šioms kalbos kaitos paveikslo dalims tirti vis dažniau pasitelkiami kiekybiniai metodai, trečiasis vasaros mokyklos kursas skirtas įvadui į išvadų statistiką. Šio kurso lektorė – Brėmeno universiteto profesorė dr. Alena Witzlack-Makarevich.

Teorinės paskaitos bus derinamos su praktiniais užsiėmimais, per kuriuos dalyviai (-ės) galės įsigilinti į paskaitų turinį su lektorių pagalba. Šalia vasaros mokyklos paskaitų, viena diena bus skirta konferencijai, kurioje dalyviai (-ės) galės pristatyti savo tyrimus stendiniais ar žodiniais pranešimais. Paskaitų ir konferencijos pranešimų kalba – anglų.

Dalyviams (-ėms) bus suteikti 3 ECTS kreditai.

Dalyvavimo mokestis – 320 Eur (270 Eur asociacijos Academia Salensis nariams). Į jį įeina kelionė iš Vilniaus į Antalieptę ir atgal, apgyvendinimas ir maitinimas.

Daugiau informacijos apie vasaros mokyklą ir konferenciją rasite jos interneto puslapyje. https://www.academiasalensis.org/en/conference-and-summer-school/academia-grammaticorum-salensis-vigesima-tertia/

📷 organizatorių nuotr.

Smagu matyti, kaip programos absolventai tampa doktorantais, humanitarinių mokslų daktarais, vis stipriau girdimais kalbotyros mokslo pasaulyje.
Didžiuojamės Vilte Nausėdaite, Egle Navickaite, Deimante Aidukaite-Mikelioniene, Monika Stankiene, dr. Diana Dambrauskiene, dr. Žydrūnu Šidlausku,
Dalijamės balandžio 16–17 d. Lietuvių kalbos institute vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Kalbinis variantiškumas šiuolaikiniame sociokultūriniame kontekste“ akimirkomis.
Konferencijoje mokslinius pranešimus skaitė dr. Diana Dambrauskienė, dr. Žydrūnas Šidlauskas, dokt. Monika Stankienė.

Didžiuojamės programos studentėmis Neringa Budryte ir Kotryna Buono, kurios balandžio 16–17 d. dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kalbinis variantiškumas šiuolaikiniame sociokultūriniame kontekste“ ir skaitė pranešimą „Paveldėtoji lietuvių kalba
ir kalbinės tapatybės
konstravimas Italijos
diasporoje: tėvų ir paauglių
nuostatų analizė".

Dalijamės tarptautinės mokslinės konferencijos akimirkomis.

Dalijamės Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės sveikinimu gimtosios kalbos dienos proga🍀

Domėkimės!
Išrinkti gražiausi įmonių pavadinimai.

🔆Tarptautinės gimtosios kalbos dienos proga Valstybinė kalbos inspekcija jau 1️⃣8️⃣ kartą surengė Gražiausių įmonių pavadinimų konkursą.
🟩Šių metų nugalėtojai: „Ateities istorijos“, „Debesyje“, „Kylam kartu“, „Sesių sodas“, „Švari lentyna“, „Žavesio dulkės“, „Žinių tiltas“ iš Vilniaus, „Kavavirė“, „Medis senolis“, „Ošia tyla“, „Pagaliau“, „Ugningai“, „Žygiuok“ iš Kauno, „Miltai ore“, „Miško sapno žirgai“ iš Kauno rajono, „Baltukas“ iš Panevėžio, „Ežio mintys“ iš Šiaulių, „Pajūrio smilga“ iš Palangos, „Popieriaus magija“ iš Vilniaus rajono ir „Rojaus obuoliukai“ iš Birštono.
🟢„Šiandien be galo džiaugiuosi visų drąsa. Pradėti verslą – tai lyg sodinti medį, o duoti jam pavadinimą – tai tarsi pirmą kartą ištarti savo vaiko vardą. Tam reikia ne strateginių skaičiavimų, o labai daug nuoširdumo. Pasirinkote lietuvišką žodį ne todėl, kad taip lengviau, o todėl, kad juo tikite. Pajutote, kad tikrasis ryšys su žmogumi atsiranda tada, kai kalbame širdies kalba. Kai žiūrime į pavadinimus, matome ne tik paslaugas ar prekes. Jaučiame to vienintelio žodžio ieškojimą, meilę mūsų kalbos perliukams ir pasididžiavimą: „Taip, tai sukurta čia, Lietuvoje“, – mintimis dalijosi konkurso sumanytojas, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.
🟩Nugalėtojai pagerbti šiandien Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
DELFI.lt portalo skaitytojų išrinkta įmonė nugalėtoja – „Rojaus obuoliukai“, specialiu prizu ją apdovanojo vyriausioji redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.
🎤Renginio dalyvius sveikino kultūros viceministrė Edita Utarienė, Inspekcijos viršininkas Audrius Valotka, visomis tarmėmis į laureatus kreipėsi laidų vedėjas, režisierius, scenaristas Vytenis Pauliukaitis, tradicinio konkurso istoriją apžvelgė vyriausioji inspektorė Ramunė Kanišauskaitė.
🎼Gražų koncertą dovanojo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos mokiniai Akvilė ir Lukas Ališauskai, mokytojai Aistė Bružaitė ir Egidijus Ališauskas, renginį nuotaikingai vedė Paulius Skučas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Kultūros ministerija

Sveikinamės jau Naujaisiais Metais ir linkime prasmės lituanistiniuose darbuose dosniai pasisemti iš Lietuvių kalbos institutas profesorės habil. m. dr. Danguolės Mikulėnienės paskaitos.
Prieiga:
https://www.youtube.com/live/gT7mP4MZwH4?si=jT85zo7DPW0OaCv0

✨Vakar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje jau penkioliktą kartą vyko Metų paskaita lituanistams – Lietuvoje ir užsienyje dirbantiems mokytojams ir dėstytojams.

Šių metų paskaita „Lietuvių kalba šiapus ir anapus viešosios komunikacijos“ 2025-uosius užbaigė Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro vadovė, vyriausioji mokslo darbuotoja prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė.

Kaip skiriamąjį pastarųjų metų bruožą išskyrusi ribų tarp asmeninės ir viešosios komunikacijos iš(si)trynimą, ji pabrėžė tvarios lietuvių kalbos poreikį. Aptarė svarbiausius intensyvų kalbos kismą lemiančius veiksnius: demografinę regionų situaciją, vietinės lietuvių kalbos (ir kitų kalbų) padėtį regionuose, gyventojų emigraciją ir imigraciją, kalbines vietinių gyventojų nuostatas bei kitus Lietuvos šviesuomenei aktualius klausimus.

Ir prelegentė, ir paskaitos dalyviai sutarė: siekiant, kad lietuvių kalba išlaikytų valstybinės kalbos statusą, 2026-aisiais reikia ne tik naujo valstybinės kalbos įstatymo, bet ir naujos ilgalaikės valstybinės kalbos politikos strategijos.

Nuorodą į paskaitos įrašą rasite pirmame komentare👇

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Kita platybė ir kiti krantai.
Čia nebuvai. Pirmykštė paslaptis
Lyg sraigė, apvilkta žėručio rūbais.

Nuo Neries
Ir Nemuno ligi Šventosios kantrūs
Linguoja medžiai. Niekas nepakeis
Gimtinės grožio ir žmogaus likimo.
Spindės danguj vienintelė žvaigždė... (Genovaitė Randienė „Žvaigždės trauka“)

Jaukių ir šviesos kupinų Šv. Kalėdų!