Žiemgalos galios

24/08/2025

23/06/2025

Nuo seno mūsų kraštuose tikėta, kad vasaros saulėgrįžos metu, dideliu aktyvumu pasižymi raganos. Tikėta, kad raganos žydint rugiams, renka jų rasą ir verda ypatingą tepalą, kurio pasitepusios, skrenda į Šatrijos kalną. Tikėta, kad pavojinga per Jonines būti rugiuose, kadangi tuomet juose esančios raganos galinčios pagauti žmogų. Seni žmonės pasakodavo, kad raganos Joninių išvakarėse stengėsi visaip pakenkti: avims vilną nukirpdavo, karvėms pieną atimdavo, arklius nujodydavo. Siekiant apsisaugoti nuo raganų, vartus, tvarto, namų duris apkaišydavo šermukšnio, dilgelės, pelyno šakelėmis.

Mato Slančiausko (1850-1924) užrašyti pasakojimai apie raganas

Ant Šatrijos kalno, sako, kitąkart raganos būdavai švento Jono naktyj. Būdavai, sako, per naktį ugnys, šviesos degs, žibės, o jos šoks ten, krykštaus per naktį. Bet paskui seniejie sakydavai: ėmė mažyn, mažyn, mažyn ir būtinai nustoję. (Sakinėjo Jons Mocius, ten gyvenęs pas Šatriją ponų laiku.)

Vieną kartą, sako bernas slūžijęs pas tokias raganas ir pamatęs, kad jo gaspadinė ir jos duktė susivirinusios puodelį tokių žolių ir švento Jono vakare su tom žolėm pasitepusios pažastis ir par kaminą abidvi išlėkusios. Ir jis teip pat iš to puodelio pasitepęs sav pažastis – ir jis par tą kaminą fort ir išlėkęs! Ir pasijutęs tiktai besąs ant Šatrijos kalno. Tai jį ten kitos raganos norėjusios tuoj nusmaugti, bet ta jo gaspadinė ir ta jos duktė parprašiusios tas kitas raganas . (Sakė Jonas Mocius).

Kaip pažinti raganą
Pažinti raganą. Kad koki boba supykus ir in vidų įbėgus im bartis, tai ji akis į visus mėto mirkčiodama ir jos apatinė lūpa dreb, – tai ta jau ragana. (Stanislovas Dovydaitis.)

Raganų akys vis tokios raudonos, siauros ir lėlaičių nematyt. Kad ir yra, bet į jas žiūriant, tai ten ta lėlaitė atžagariai matyt, žemyn galva. Ir raganos asančios be papų. (Seniai šnekėta: Uršula Linkyčia Buivydžių sodžiuj).

Kaip apsisaugoti nuo raganų
Kad nori, kad raganos ar raganiai neįeitų į tavo kiemą, tai reik šepečiui galvą nukirsti, o tą kotą į vartų šulą įdėti – ir nebegalės įeiti. (Stanislovas Dovydaitis iš Trumpaitėlių).

Kad junti raganą ar raganių kur netoli asantį, tai reik taisytis, kad prigriebt valgomą jo sudyną ar viedrą prišikti. Tai daugiaus niekam nieko nebegalės padaryti. (Igancas Navickas).
Užrašė Matas Slančiauskas (1850-1924).
Špygos labai nemėgstančios raganos. Vieną kartą mažas vaikelis stoviąs ūlyčioj, rankeles susikišęs į kišenėlius. Eidama ragana pro šalį kapt jam už skverno sermėgėlės, sakanti:
– Aha, mat ir tu vaikel, su zopostu.
Tai mat jis špygą turėjęs kišenyj sutaisęs.
(Pasakojo man mano tėvs seniai.)

16/06/2025

Birželio 17 d. 13 val., Žagarėje
Pasinerdami į mitinį augalų ir gyvūnų pasaulį, sužinosime, kas tie paslaptingi gamtos objektai per kuriuos reiškiasi nepaprastas ir paslaptingas dievų, mitinių būtybių bei magijos pasaulis. Šiame pasaulyje rupūžė, kiškis, vilkas, gyvatė, šarka, laumžirgis ir kiti – tai ne tik gyvūnai – tai mitinės, įvairiais tikėjimais apipintos būtybės, o įvairiausi augalai– medžiai ir žolynai siejami tiek su dievų, tiek ir nelabojo vardu, o nepaprasti augalai turėjo ne tik gydomąją, bet ir maginę galią.

Projektas ŠAKNYS sugrįžta!
MITINIAI AUGALŲ IR GYVŪNŲ VAIZDINIAI

Birželio 17 d. 13 val.
prie Žagarės kultūros centro

Lietuvių liaudies sakmės, padavimai, pasakos ir tikėjimai atskleidžia mitinius vaizdinius, kuriuose augalų ir gyvūnų pasaulis yra siejamas su dievais, deivėmis ir mitinėmis būtybėmis.

Edukacijos metu, pasinerdami į mitinį augalų ir gyvūnų pasaulį, sužinosime, kas tie paslaptingi gamtos objektai per kuriuos reiškiasi nepaprastas ir paslaptingas dievų, mitinių būtybių bei magijos pasaulis. Šiame pasaulyje rupūžė, kiškis, vilkas, gyvatė, šarka, laumžirgis ir kiti – tai ne tik gyvūnai – tai mitinės, įvairiais tikėjimais apipintos būtybės, o įvairiausi augalai– medžiai ir žolynai siejami tiek su dievų, tiek ir nelabojo vardu, o nepaprasti augalai turėjo ne tik gydomąją, bet ir maginę galią.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Joniškio rajono savivaldybė.

01/11/2024

Baigiamoji Žagarės kultūros cenrto organizuotų etnokultūrinių edukacijų ciklo ŠAKNYS dalis apie Ilgių šventės prasmę.
Didelis ačiū projekto idėjos autorei – Aistei Tuminaitei-Orlauskei bei
vaizdo edukacijos operatoriui ir montažo režizieriui – Jonui Griciui.

29/09/2024

Smilkalus nuo seno mūsų protėviai naudojo religinių ritualų metu, apsaugai nuo blogio jėgų bei gydymui.

23/07/2024

Sutartinių magijos ratas Žagarėje

21/06/2024

Nuo seno mūsų kraštuose tikėta, kad vasaros saulėgrįžos metu, dideliu aktyvumu pasižymi raganos. Plačiau pakalbėti apie raganas kviečiame į parodos atidarymo renginį birželio 22 d. 14 val., Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus padalinyje Žagarėje. Parodos atidarymo renginyje dalyvaus atorė, etnografė Rita Balkutė.
Drauge gilinkimės į mūsų tautos tradicijas, tikėjimus bei papročius.

Mūsų krašto šviesuolis, tautosakininkas Matas Slančiauskas (1850-1924) yra užrašęs ne vieną tikėjimą, kaip atpažinti raganas bei nuo jų apsisaugoti.
Kaip pažinti raganą
Pažinti raganą. Kad koki boba supykus ir in vidų įbėgus im bartis, tai ji akis į visus mėto mirkčiodama ir jos apatinė lūpa dreb, – tai ta jau ragana. (Stanislovas Dovydaitis.)
Užrašė Matas Slančiauskas.

Raganų akys vis tokios raudonos, siauros ir lėlaičių nematyt. Kad ir yra, bet į jas žiūriant, tai ten ta lėlaitė atžagariai matyt, žemyn galva. Ir raganos asančios be papų. (Seniai šnekėta: Uršula Linkyčia Buivydžių sodžiuj).
Užrašė Matas Slančiauskas.

Kaip apsisaugoti nuo raganų
Kad nori, kad raganos ar raganiai neįeitų į tavo kiemą, tai reik šepečiui galvą nukirsti, o tą kotą į vartų šulą įdėti – ir nebegalės įeiti. (Stanislovas Dovydaitis iš Trumpaitėlių).
Užrašė Matas Slančiauskas.

Kad junti raganą ar raganių kur netoli asantį, tai reik taisytis, kad prigriebt valgomą jo sudyną ar viedrą prišikti. Tai daugiaus niekam nieko nebegalės padaryti. (Igancas Navickas).
Užrašė Matas Slančiauskas (1850-1924).
Špygos labai nemėgstančios raganos. Vieną kartą mažas vaikelis stoviąs ūlyčioj, rankeles susikišęs į kišenėlius. Eidama ragana pro šalį kapt jam už skverno sermėgėlės, sakanti:
– Aha, mat ir tu vaikel, su zopostu.
Tai mat jis špygą turėjęs kišenyj sutaisęs.
(Pasakojo man mano tėvs seniai.)
Užrašė Matas Slančiauskas.

15/06/2024

Žydi geltonžiedis barkūnas(Melilotus officinalis), augalas priklausąs mitinio pasaulio sferai.
Šis nepaprastas žolynas kitados sietas su Perkūnu ir vadintas Perkūno žole. Mat griaudžiant perkūnijai juo smilkė namus: „Perkūno arba Barkūnų žolė žydi baltai, yra ir geltonų kaip dobiliukų žiedeliai. Reikia jomis namus parūkyti, tai nėra baimės griaudžiant". Taip pat tikėta, kad perkūnžolės gali padėti iš žmogaus išvaryti velnią, mat velnias bijo Perkūno. Mūsų krašte barkūnas buvo naudojamas gydymo tikslais. Juo gydė išgąstį ir rožę.
Dėl malonaus kvapo anksčiau vyrai jo įmaišydavo į naminį tabaką.
Geltonžiedis barkūnas dar yra naudojamas kaip prieskoninis augalas. Juo gardinti žuvies, mėsos patiekalai. Šis žolynas buvo vartojamas kaip vanilės pakaitalas.

23/02/2023

Smilkalų kūrimas giedant sutartines🎋
Ačiū, Vilija, už galimybę tai išgyventi🍀

20/02/2023

Smilkalų kūrimo dirbtuvėse kalbėjome, kad smilkymas – vienas seniausių ritualų. Iš baltų religijos ir mitologijos šaltinių, kraštotyrinės medžiagos žinome, kad mūsų protėviai tikėjo ypatinga smilkalų galia. Juos naudojo kaip auką dievams, apsaugai, maginiam aplinkos išvalymui, patalpų dezinfekavimui, o taip pat gydymo tikslais. Smilkymui naudojo gintarą, sakus, augalus, kurie, kaip tikėta, turėjo maginių, apsauginių bei gydomųjų galių.
Ir, žinoma, gaminome ypatingus apeiginius smilkalus.
Dar šnekučiavomės bei gėrėme ežiuolių ir mėtų arbatą su naminiais sausainiais, kuriuos kepė Aušra ir Vilija, dar giedojome sutartines.
Dėkojame visiems dalyvavusiems už bendrystę🌿
Dėkojame sodybos „Saulėtosios naktys“ šeimininkams Sauliui ir Kamilei už svetingumą🌿