30/06/2026
Į Gargždų „Kranto“ progimnaziją savaitgalį sugrįžo 1976 m. antrosios laidos mokiniai. Prie mokyklos durų tarsi pirmokai – į vidų žengė nedrąsiai, su lengvu jauduliu. Akys klaidžiojo ieškodamos veidų, kuriuos paskutinį kartą matė prieš pusę amžiaus. Ypač jautri buvo akimirka, kai buvusi mokinė priėjo prie auklėtojos ir palaikė ją bendraklase, mandagiai ištarė: „Atleiskite, bet aš jūsų nepažįstu... Kokia buvo jūsų pavardė? “ Tik po kelių akimirkų ji suprato, kad priešais ne buvusi klasiokė, o jų klasės auklėtoja K. Stumbraitė. Šis netikėtas nesusipratimas sukėlė nuoširdų juoką ir tapo gražia susitikimo pradžia. Netrukus prasiveržė tikra emocijų banga – ne vienas bendraklasis iš pradžių neatpažino ir savo klasės draugių, kurias išdavė tik ištartos mergautinės pavardės. Juokas, sudrėkusios akys ir stiprūs apsikabinimai akimirksniu ištrynė tuos penkiasdešimt metų. Po šilto susitikimo trumpa ekskursija po mokyklą. Įžengę į kabinetą, kuriame kadaise dirbo jų auklėtoja, buvę mokiniai akimirkai vėl tapo paaugliais. Atrodė, kad gyvenimo patirtis, rūpesčiai ir prabėgę metai trumpam liko už klasės durų. Kabinete netilo pokalbiai, juokas ir prisiminimai. Vienas iš buvusių mokinių prisipažino, kad jausmas toks, lyg jie būtų atsidūrę kosmose, kuriame laikas ir erdvė praranda bet kokią prasmę. Žvelgiant iš šalies buvo akivaizdu – toms kelioms valandoms jie pamiršo kasdienybę, sugrįžo į savo mokyklinius metus ir dar kartą išgyveno auksinę jaunystę. Šis susitikimas priminė, kad bendri prisiminimai nepavaldūs laikui – net ir po penkiasdešimties metų jie sugeba sujungti žmones taip, lyg būtų išsiskyrę tik vakar. Ačiū už mokyklinę nuotaiką kūrusiems mokytojams R. Linkienei , A. Petruokai, mergaičių ansambliui „Bangelės“.
