15/10/2025
Dalinuosi💌💌
(SAVI)STIMULIACIJA
Ar kada teko matyti, kaip jau rimtas trečiokas įsikišęs į burną parkerio galiuką kramto jį net su pasičepsėjimu? O gal dar prisimenate tą šiurpuliukus keliantį jausmą, kai pieštuku praduri trintuką ir palaipsniui ten didini skylę? Kaip smagu traiškyti ką tik užsitraukusį ant balos leduką? Kaip gera žarstyti kojomis lapus?
Visa tai būdinga kone visiems žmonėms. Ne tik vaikams. Suaugusiems taip pat. Mes turime savo malonumo šaltinius, kurie mus ramina, padeda susikaupti naujai dienai ir pasiruošti priimti kasdienius iššūkius. Tų stimulų nereikia bijoti. Su jais derėtų išmokti gyventi ir naudotis atsakingai bei pagarbiai kitų atžvilgiu. Ką turiu minty? Jei parkerio čiulpimas gali būti nemalonus aplinkiniams dėl išdrikusių seilių, tai kokį kitą būdą galima būtų pasirinkti oralinei
/burnos stimuliacijai? Tarkim, sveiko užkandžio pakramsnojimui tam skirtoje vietoje ir skirtu laiku.
Tie visuomeniškai priimtini stimuliacijos (arba nusijautrinimo) pasirinkimo klausimai turi kilti ne vaikui, o jį supantiems suaugusiems asmenims. Jei jus trigerina keistas vaiko elgesys arba jis trukdo visai likusiai klasės daliai susikaupti, tai metas sugalvoti alternatyvą, kuri nekeltų tiek triukšmo, nebūtų tokia šlykšti (pvz., seilės, snargliai ir pan.), netrikdytų kitaip.
Ką turiu minty? Savistimuliacija paprastai tarnauja kaip savireguliacijos mechanizmas. Jei vaikas akivaizdžiai demonstruoja savo savistimuliacijos šaltinį, tai verta į jį įsiklausyti, o ne aklai drausti stimuliuotis. Klasėje ar mokykloje turėtų būti vieta - patalpa ar klasės kampelis - kurioje vaikas lengvai galėtų pasiekti nusiraminimo žaislą, daiktą. Buvimas "nusiraminimo" zonoje turėtų būti labai gerai apgalvotas ir aptartas su pačiu vaiku. Pradedant nuo to, kaip suprasti ir pranešti mokytojai, kad nusiraminimo reikia, kiek laiko galima skirti nusiraminimui, kaip grįžti nepastebėtam atgal į veiklą, pabaigti ją. Tai nėra lengvai pasiekiami tikslai. Tik palaipsniui stebinti mokinį ir analizuojant jo elgesį, galima išsiaiškinti, kokie nusiraminimo būdai konkrečiam vaikui tinkamiausi.
Be to, visada labai naudinga įsiklausyti ir į save. O kas tau padeda atsipalaiduoti? Šiuo metu margaspalviai lapai, kaip nemokami terapeutai, laukia iškritę parkuose tavo kojų. Dar ten pat yra daug prikritusių apvalių kaštonų, švelnių giliukų ir visokiausių pagaliukų - nepamainomų lytėjimo poreikio patenkinimo daikčiukų. Ką jau kalbėti apie saulės šviesos lūžius ir greitai bėgančius debesis - tereikia užversti galvą aukštyn.
