13/06/2026
Kai mokslo metų skambutis nutilo, prasidėjo tradicija…
Pasibaigus mokslo metams leidomės į jau tradicine tapusią pedagogų išvyką – dieną, skirtą ne tik poilsiui, bet ir bendrystei, atradimams bei įspūdžiams.
Pirmoji stotelė – Dingęs štetlas. Tai ne šiaip muziejus – tai jautri kelionė į Lietuvos žydų bendruomenių gyvenimą, jų kultūrą, tradicijas, viltis ir netektis. Muziejaus ekspozicijos pasakoja tikras žmonių istorijas, o išėję iš jo dar ilgai nešiojomės stiprias emocijas, mintis ir pokalbius. Tai vieta, kuri nepalieka abejingų.
Po prasmingų patirčių vykome į Šlėvės ūkį, kur mūsų laukė visai kitokie skoniai – uogų, džiovintų vaisių, sulčių ir vaisinių juostelių degustacija.
Tačiau ši išvyka buvo ypatinga dar ir todėl, kad ją organizavo žmogus, be kurio sunkiai įsivaizduojame bent vieną savo kelionę – mūsų išvykų ekspertas, maršrutų žinovas ir nuotykių generatorius Rimantas. Daugybė aplankytų vietų, šimtai kilometrų, nesuskaičiuojama galybė istorijų ir tradicijų – visa tai neatsiejama nuo jo.
Šiemet Rimantą išleidžiame į užtarnautą poilsį. Prisipažinsime – šiek tiek neramu. Kas dabar suras tas ypatingas vietas? Kas žinos visas įdomiausias istorijas? Kas pasirūpins, kad išvykoje netrūktų geros nuotaikos ir… tradicinių degustacijų? 😊
Vis dėlto tyliai tikimės, kad pensija netaps atsisveikinimu, o tik nauju statusu – alumno teisėmis. Nes kai kurie žmonės iš kolektyvo neišeina. Jie tiesiog tampa legenda.
Ačiū, Rimantai, už visas keliones, nuotykius ir prisiminimus. Ir iki pasimatymo kitose išvykose! ❤️