25/06/2026
Keturių dienų žygis, dvi šalys, dešimtys kilometrų kalnų takais ir viena bendra pergalė prieš pačius save. Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazijos komanda sėkmingai įveikė DofE programos aukso lygio kvalifikacinį žygį Tatruose!
Žinot, kas labiausiai stebina? Kad po tokio milžiniško fizinio krūvio ir emocinių kalnelių, vos kirtus finišo liniją, visi vienbalsiai sušuko: „Kartočiau!“
Nors kelias iki šio žodžio buvo visoks. Viskas prasidėjo labai gražiai Lenkijoje, Zakopanėje, kur kalnai komandą pasitiko tiesiog pasakiškais vaizdais. Moksleiviai sėkmingai įkopė į legendinį Giewontą ir pasiekė Kasprovo viršūnę. Tačiau kalnai nebūtų kalnai, jei neparodytų savo charakterio. Atsisveikinus su Lenkija ir pradėjus leistis link Slovakijos, prasidėjo tikras stichijos sūkurys – galingas perkūnas ir nesiliaujanti liūtis.
Trečioji diena link Chata pod Soliskom tapo tikru išbandymu. Kai aplink dunda griaustinis, o lietus merkia iki siūlo galo, judėti į priekį reikia milžiniškos valios. Maža to, kalnai atnešė ir rimtą pamoką – pakeliui moksleiviai sutiko sužalotą moterį, kuriai prireikė pagalbos. Ši situacija dar kartą priminė, kad per audrą kalnuose negali būti jokių juokų – tik maksimali koncentracija ir šaltas protas. Ir mūsiškiai susitvarkė idealiai: saugojo vieni kitus ir judėjo tikslingai.
Paskutinis rytas pareikalavo paskutinių jėgų likučių – ankstyvas kopimas į Predné Solisko viršūnę. Bet kai atsistoji ten, viršuje, ir pažvelgi į nueitą kelią visi skausmai ir nuovargio ašaros tiesiog išgaruoja. Vaizdai buvo neįkainojami. Žygio pabaigos tašką – vaizdingąjį Štrbské Pleso ežerą Slovakijoje – komanda pasiekė jau visiškai emociškai pakylėta, o kalnai savo charakterį rodė iki paskutinės sekundės: tik spėjus įšokti į traukinį, dangus vėl prakiuro.
Kaip sakė viena iš žygio dalyvių: „Kopiant ne kartą kilo mintis, kad nebegaliu. Bet komanda niekada nepaliko nė vieno. Visi vieni kitus palaikėme, drąsinome ir skatinome eiti pirmyn, net kai patys nebeturėjome jėgų. Šis žygis išmokė nepasiduoti ir pasitikėti vieni kitais.“
Didžiulis, nuoširdus ačiū visai šiai nerealiai komandai už jų ištvermę ir, žinoma, nuostabiai, palaikančiai vadovei Ritai Mažunavičienei, be kurios ši patirtis nebūtų tapusi tokia nepamirštama.
Šiauliečių ryžto nepalaužė nei sunkios kuprinės, nei žaibai. DofE aukso žygis oficialiai įveiktas! Didžiuojamės jumis!
