07/07/2026
NUOSTABI SAVAITĖ KARTU IR RATU SU LIETUVA
Savaitė – daug ar mažai? 2026 m. birželio 29 d. iš Šiaulių į Vilnių išvykstant traukiniu ar autobusu į Lietuvos moksleivių dainų šventės „Laiku ratu kartu“ šokių dieną „Ratu, ratu“, kai kam tai atrodė labai ilgas laikas... O štai vakar, ruošiantis ir pakuojantis daiktus išvykimui namo, teko išgirsti „Liuoksinio“ merginų pokalbį, kad negali patikėti, jog rytoj nebereikės keltis 6 valandą ryto ir visą dieną su trumpomis pertraukomis suktis repeticijose.
Šiaulių „Juventos“ progimnazijos bei Juliaus Janonio gimnazijos „Liuoksinio“ kolektyvą sudarė 170 šokėjų ir dar atskira lydinčiųjų komanda: progimnazijos mokytojos Aurelija Dirginčienė Diana Kontrimienė, Eglė Baranauskienė, Viktorija Savčiuk, Simona Valiulytė, mamos Greta Bataitienė, Vilma Miliškevičiūtė, Justina Jemeljanovė, tėtis Rokas Malakauskas, lydintys gimnazijos mokytojai, „Liuoksinio“ vadovai ir asistentai – Asta Rimkuvienė, Mantas Meškaskas, Agnė Butkaitė.
Šokėjai gyveno Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje. Daugumai ši mokykla buvo pažįstama iš šimtmečio Dainų šventės, kuri mus priėmė prieš dvejus metus. Mokyklai ir jos personalui tariame tik pačius geriausius, šilčiausius padėkos žodžius. Nesuskaičiuosi, kiek kartų per parą aptarnaujantis personalas šlavė, šluostė, tvarkė, kalbino, patarė, priminė... Nei mokytojai, nei šokėjai nesulaukė pikto žodžio.
O iš tiesų, tai nebuvo ir už ką barti. Štai 3c klasės mokinukai, kaip įpratę ir savo mokykloje, išsišluodavo klasę, stengėsi laikytis tvarkos bei susitarimų. Su valgyklos personalu šventės dalyviai susidraugavo, nes kiekvieną kartą mūsų laukė skanus, namus primenantis maistas, rūpestis, kad nei vienas neliktų alkanas. Ne veltui paskutinę dieną ne tik vadovė Asta Rimkuvienė viso kolektyvo vardu tarė AČIŪ valgyklos darbuotojams, bet sujaudino ir pačių jaunuolių nuoširdi padėka.
Išsiskyrėme susitarę susitikti po poros metų...
Alinančios repeticijos, kurias lydėjo nepakeliamas karštis ir šešėlio nebuvimas, pliaupiantis lietus buvo tikri išbandymai tiek mažiausiems, tiek vyriausiems šokėjams.
Vaikams teko repetuoti mokyklos stadione, Vingio parke, Arenoje. „Liuoksinio“ grupės retai tesusitikdavo, nes buvo išskirstytos pagal atskirus repeticijų grafikus.
Šokių dieną sudarė keturios dalys – „paveikslai“. Štai trečiokai dalyvavo „Vasaros“ ir „Rudens“ dalyse, o ketvirtokai – „Pavasario“...
Nors laisvalaikio vaikai beveik neturėjo, poilsio laiką stengėsi išnaudoti turiningai. Trečiokai ne tik maudėsi Neryje, vaikštinėjo pakrante, bet apžiūrėjo Vilniaus įžymybes - Operos ir baleto rūmus, Bernardinų sodą, Šv. Onos bažnyčią, V. Kudirkos ir M. Mažvydo paminklus, net rado laiko pasimėgauti kavinėje picomis...
Varginančios repeticijos ir laikas, praleistas kartu, leido klasėms atrasti daug bendrų pomėgių, labiau suprasti vieniems kitus ir susidraugauti.
Šokių vakaras Vilniaus arenoje subūrė net 6000 šokėjų. Tėveliai, atvykę į koncertą, džiaugėsi nuostabiai gražiais vaizdais. Šokis tapo visiems suprantama kalba, kuri prisiminimus paliks ilgam.
Pradinių klasių mokytoja A. Dirginčienė
