Lituanistė Irena

13/08/2026

Aš vis dar vartoju „miškan, miestan, kaiman, velniop“... O Jūs?

Ar žinojote, kad kadaise lietuviai galėjo smulkmeniškiau nusakyti vietą ir kryptį, nei yra įprasta šiandien?
Senojoje lietuvių kalboje tam buvo skirti atskiri linksniai: iliatyvas („miškan“ – į mišką, judant vidun), aliatyvas („miškop“ – miško link) ir adesyvas („miškiep“ – prie miško).
Šiandien liko tik jų pėdsakai kai kuriose tarmėse.

13/08/2026

💐 Oficialus artėjančios šventės pavadinimas yra Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena). Tik vienaskaitos forma – Žolinė – pateikiama ir žodynuose.
😉 Kartais pavartoti daugiskaitą norisi dėl analogijos su daugiskaitiniais švenčių pavadinimais (plg. Kalėdos, Velykos, Joninės, Sekminės ir pan.).
🔶 Apie tai daugiau Konsultacijų banke
https://www.vlkk.lt/konsultacijos/4037-zoline

07/08/2026

📚 Iš šio savaitgalio mano skaitinio.

„Jei ne visada gebame išgauti aiškų atsakymą iš anapus sąmonės veikiančių smegenų, kaip pasinaudoti jų sukauptomis žiniomis? Kartais tam tereikia pasikliauti intuicija. Tad, kai kitą kartą jūsų bičiulis pasiskųs, kad negali apsispręsti dėl kurios nors iš dviejų galimybių, pasiūlykite jam lengviausią problemos sprendimo būdą — mesti monetą. Tegu tik nutaria, ką reikš skaičius ir ką — herbas, o tada jau moneta tegu lekia aukštyn. Svarbiausia, kad pamatęs, kas iškrito, jis sugebėtų atsižvelgti į savo vidinį balsą. Jei monetai „nurodžius“, ką daryti, jis pajus bent šiokį tokį palengvėjimą, vadinasi, šis variantas jam geriausias. O jei ims tvirtinti, kad spręsti reikalus vadovaujantis kažkokiais burtais yra absurdiška, tai bus ženklas, kad geriau jam pasielgti atvirkščiai, nei „liepia“ moneta.“

05/08/2026

❗️Privalote žinoti: dabar galite laisvai ir be vargo susirasti įvairius Lietuvos vietovardžius.

🟡Per didįjį Lietuvių kalbos instituto vykdytą projektą „Kalbos paveldo transformacija ir lietuvių kalbos erdvinių duomenų išteklių sukūrimas“ buvo suskaitmeninta Vietovardžių kartoteka ir sukurta Lietuvos vietovardžių žodyno duomenų bazė. Jas galima rasti Lietuvių kalbos išteklių informacinėje sistemoje „E. kalba“👇

🟢Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centre saugomą Vietovardžių kartoteką sudaro apie 600 000 kortelių, kuriose iš vietinių gyventojų skirtingais laikotarpiais užrašyti vietovardžiai, t. y. įvairių geografinių vietų (kai kada ir objektų) vardai. Ji sudarinėta bemaž 100 metų. Ankstyviausias iš gyvosios kalbos surinktų vietovardžių šaltinis – XX a. pradžioje sudaryta Kazimiero Būgos tikrinių žodžių kartoteka, apimanti 75 000 kortelių. Svarbiausia ir didžiausia Lietuvos vietovardžių sankaupa yra tarpukario Lietuvos žemės vardyno anketos, sudarytos 1935–1937 m.

🟠Dabar Vietovardžių kartoteka apima 250 000 vietovardžių kortelių. Ją sudaro nuskenuotos kortelės vaizdas, kortelėje esančios informacijos aprašas, vietovardžio lokalizacija žemėlapyje, vietovardžio nuoroda į tą patį vietovardį „Lietuvos vietovardžių žodyne“. Kiekvienas, besidomintis vietovardžiais, gimtųjų vietų kraštovaizdžiu, gali susipažinti su šia kartoteka, įvairiais aspektais analizuoti duomenis ir jais naudotis.

🔵Džiugu ir tai, kad kartu suskaitmenintas su kartoteka tiesiogiai susijęs, jos duomenis publikuojantis ir aiškinantis „Lietuvos vietovardžių žodynas“, iki šiol leistas popierine forma (išleisti penki tomai). Naudotis elektroniniu žodynu bus kur kas paprasčiau ir patogiau. Be to, atsiveria žymiai daugiau šiame didžiuliame veikale glūdinčių faktų ir prasmių paieškos galimybių.

📷Ar žinote, kad seniau Afrikos šalis Etiopija dar buvo vadinama Abisinija? Vietovardžių kartoteka rodo, kad Lietuvoje Abisinijų taip pat būta. Jų yra net 12😉 Taip vadinamos kaimo dalys, vienkiemiai, laukai, pievos, gatvės...

Kviečiame atrasti Abisinijas!

04/08/2026

Jeigu stinga motyvacijos skaityti...

01/08/2026

🌟Mielieji, primename, kad vis dar vyksta Lietuvių kalbos instituto ir Lietuvių kalbos draugijos konkursas „Mano lietuviškiausias žodis“.

Konkursu norime paskatinti visuomenę domėtis lietuvių kalba, stiprinti kalbinę savimonę, atkreipti dėmesį į šiuolaikinėje visuomenėje vyraujančias kalbines tendencijas. Dalyviai turi išskirtinę progą atskleisti savo individualų santykį su lietuvių kalba.
Taip pat šiuo konkursu bus simboliškai įprasminta Lietuvių kalbos instituto muziejaus „Lituanistikos židinys“ 20 metų veiklos sukaktis.

KĄ REIKIA DARYTI?
1️⃣Teikti labiausiai patinkantį lietuvišką žodį.
2️⃣Nurodyti amžiaus grupę (iki 29 metų ir nuo 29 metų)
3️⃣Nurodyti gyvenamąją vietą (Lietuva ir užsienis).
Kiekvienoje grupėje laimi taisyklingas lietuviškas žodis, pasiūlytas daugiausia kartų.

❗️Konkursui teikiami taisyklingi lietuvių kalbos žodžiai. Neteikiami asmenvardžiai (vardai, pavardės, pravardės). Siūlymų laukiama iki rugsėjo 26 d., Europos kalbų dienos.

📝Siūlymus galima teikti elektroniniu paštu – siunčiant adresu
[email protected] arba pateikiant šioje formoje: https://forms.gle/wLp3LR2QoKQfm7by9

Informacinis partneris – LRT.

Lietuvių kalbos draugija

Nuorodą į konkurso nuostatus rasite pirmame komentare👇

01/08/2026

☕ Ką Jūs pridurtumėte? 🙂

31/07/2026

🤔 „Keramikinės plytelės“ ar „keraminės plytelės“? „Keramikinis puodelis“ ar „keraminis puodelis“?
🥣 Žodžio darybos pamatas yra graikų k. žodis „keramos“ 'molis', todėl priesagos -inis, -ė vediniai yra „keraminis, -ė“.
😉 Palyginkime: „simbolis“, „simbolinis“ (ne „simbolikinis“) pavadinimas, nors „simbolika“; „botaninis“ (ne „botanikinis“) draustinis, nors „botanika“ (gr. „botanikē < botanē“ 'žolė, žolynas'). Taigi antriniuose vediniuose -ik- stengiamės išmesti, taip pat ir „keraminis“ (ne „keramikinis“), nors „keramika“.
🔸 Apie tai Konsultacijų banke
https://www.vlkk.lt/konsultacijos/4146-keraminis-keramine
🔸 Terminų banke
https://terminai.vlkk.lt/paieska?search=keramin%C4%97&limit=15

21/07/2026