21/01/2026
Susitikimas su pirmojo kurčiųjų judėjimo lyderio Petro Makutėno dukra Aldona Kliukiene
Ketverius metus trukusios paieškos pagaliau atvedė prie rezultato, kuris pranoko visus lūkesčius. Ieškant Petro Makutėno, vienos svarbiausių Lietuvos kurčiųjų istorijos asmenybių, artimųjų, pavyko surasti jo provaikaitę Augustę. Būtent jos dėka įvyko susitikimas su P. Makutėno viduriniąja dukra Aldona Kliukiene, kuriai šiandien - 93 metai.
Iki šiol apie Petro Makutėno asmeninį gyvenimą turėjome tik labai fragmentiškų žinių, o kai kurie biografijos faktai buvo visiškai nežinomi. Primename, kad P. Makutėnas buvo vienas iš Lietuvos kurčiųjų globos draugijos (įkurtos 1938 m.) ir Lietuvos kurčiųjų sąjungos (įkurtos 1944 m.) steigėjų. Šios organizacijos padėjo pagrindus Lietuvos kurčiųjų bendruomenės savarankiškumui ir vienybei.
Aldona mus priėmė itin šiltai ir nuoširdžiai sutiko pasidalyti savo prisiminimais apie tėvą. Jos atmintyje tėvas išliko kaip rūpestingas ir atsakingas žmogus, kuris domėjosi dukterų mokslais, tikrindavo namų darbus, mokė pirštų abėcėlės (nors šiandien Aldona ją jau pamiršo) bei šachmatų - žaidimo, kurį labai mėgo ir kurį žaisdavo net su profesionaliu Lietuvos šachmatininku Valdu Mikėnu. Ji pasakojo apie aklą karo veteraną Praną Daunį, kuris buvo apsilankęs Makutėnų namuose ir, norėdamas geriau susipažinti su šeima, rankomis švelniai tyrinėjo kiekvienos dukters veidą. Pasak Aldonos, tėvas taip pat bendradarbiavo su poetu, rašytoju ir Lietuvos aklųjų draugijos pirmininku Antanu Jonynu.
Susitikimo metu paaiškėjo ir daugiau faktų. Petras Makutėnas gerai mokėjo rusiškai, kadangi gyveno ir mokėsi Peterburge, o jo gimtoji kalba buvo lietuvių, dar mokėjo ir prancūzų ir vokiečių kalbas, o vėliau mokėsi ir lenkų kalbos - tai liudija jo platų akiratį ir intelektinį smalsumą.
Ne mažiau reikšminga ir tai, kad Aldona išsaugojo nemažai tėvo nuotraukų nuo jaunystės laikų. Iki šiol buvome turėję vos vieną Petro Makutėno atvaizdą, todėl ši vizualinė medžiaga yra ypač vertinga.
Šis susitikimas tapo neeiliniu įvykiu Lietuvos kurčiųjų istorijai, o LKNUC muziejus pasipildė naujomis medžiagomis, faktais ir gyvu liudijimu, leidusiu geriau pažinti žmogų, kūrusį mūsų šalies kurčiųjų bendruomenės pamatus.
