Vyšnių Žiedai Edukacinis Centras

Kartais didžiausi proveržiai slypi pačiose mažiausiose, kasdieniškiausiose akimirkose, kurias mes kartais linkę nepastebėti ar nuvertinti.

Kai šis mažylis sausį atvyko į mūsų centrą, jo žaidimas atrodė visai kitaip – jis daugiausia dėliodavo žaislus į vieną eilę arba kraudavo juos į krūvą.

Tačiau dabar, žingsnis po žingsnio, diena po dienos, mes matome, kaip vyksta pokytis – gimsta vaizduotė, atsiranda vis daugiau funkcionalaus žaidimo elementų.

Jis pradėjo rūpintis savo mėgstamais gyvūnėliais: žaislai gavo vardus, juos jis maitina, paguldo miegoti.

Iš šalies gali atrodyti, kad tai tik vaikiškas, naivus žaidimas.

Tačiau vaizduotė pati savaime yra vienas svarbiausių vaiko raidos etapų. Ji rodo, kad vaikas mokosi mąstyti, jausti ir užmegzti ryšį su aplinka. Dažnai tai yra stiprus ženklas, rodantis, kiek daug augimo dar laukia ateityje ir kaip maži pokyčiai pamažu virsta naujais raidos etapais.

Brangūs draugai, kiekvieną dieną Vyšnių Žieduose mūsų komanda dirba su klausimais, į kuriuos nėra lengvų atsakymų. Šiandien norėjome pasidalinti vienu iš jų.

Po daugelio pokalbių su šeimomis vis iškyla ta pati tema - kaip iš tikrųjų atrodo realybė, kai vaikas su ypatingais poreikiais ateina į bendrojo ugdymo klasę. Ir mums atrodo, kad laikas apie tai kalbėti atvirai.

Viena pusė - tėvai. Jau darantys tiek daug, o dabar dar patys ieško mokytojo padėjėjo, nes mokykla jo paprasčiausiai neturi. Ne bet kokio padėjėjo, o tinkamo. Tokio, kuris supranta jų vaiką. Kuris moka dirbti toje konkrečioje mokykloje, su tuo konkrečiu mokytoju, toje konkrečioje klasėje. Tai - užduotis ne silpniems.

Kita pusė - klasės mokytojas. Su 15 vaikų privačioje mokykloje arba daugiau nei 25 valstybinėje. Pamokos planas. Programa. Klasės valdymas. Tėvų susirinkimai. Ir dar visiškai normalus klausimas: ar kurti pamoką visai klasei, ar adaptuoti ką nors atskiro šiam vienam vaikui? Kaip tai padaryti taip, kad tiktų visiems? Ir dažnai nėra nieko šalia, kas galėtų patarti ir vesti už rankos.

O tada yra padėjėjas - naujas ir nepažintas šiam vaikui, kartais naujas šiam mokytojui ir šiai mokyklai - darantis viską, ką gali, su labai mažai palaikymo ar gairių.

Viduryje viso to - vaikas.

Įtrauktis yra graži idėja ir gražūs žodžiai. Ir mes tuo giliai tikime. Tačiau įtrauktis be realaus palaikymo nėra įtrauktis - tai įtraukties iliuzija, kurioje kiekvienas tyliai kovoja vienas, bandydamas kartoti, kad viskas veikia.

Mes neturime visų atsakymų. Bet manome, kad tinkamų klausimų uždavimas garsiai - tai vieta, nuo kurios pradedama. ❤️

Kokia buvo jūsų patirtis - kaip tėvo ar mamos, mokytojo ar specialisto? 🤔 Labai laukiame jūsų minčių žinutėje.

Brangūs draugai, kiekvieną dieną Vyšnių Žieduose mūsų komanda dirba su klausimais, į kuriuos nėra lengvų atsakymų. Šiandien norėjome pasidalinti vienu iš jų.

Po daugelio pokalbių su šeimomis vis iškyla ta pati tema - kaip iš tikrųjų atrodo realybė, kai vaikas su ypatingais poreikiais ateina į bendrojo ugdymo klasę. Ir mums atrodo, kad laikas apie tai kalbėti atvirai.

Viena pusė - tėvai. Jau darantys tiek daug, o dabar dar patys ieško mokytojo padėjėjo, nes mokykla jo paprasčiausiai neturi. Ne bet kokio padėjėjo, o tinkamo. Tokio, kuris supranta jų vaiką. Kuris moka dirbti toje konkrečioje mokykloje, su tuo konkrečiu mokytoju, toje konkrečioje klasėje. Tai - užduotis ne silpniems.

Kita pusė - klasės mokytojas. Su 15 vaikų privačioje mokykloje arba daugiau nei 25 valstybinėje. Pamokos planas. Programa. Klasės valdymas. Tėvų susirinkimai. Ir dar visiškai normalus klausimas: ar kurti pamoką visai klasei, ar adaptuoti ką nors atskiro šiam vienam vaikui? Kaip tai padaryti taip, kad tiktų visiems? Ir dažnai nėra nieko šalia, kas galėtų patarti ir vesti už rankos.

O tada yra padėjėjas - naujas ir nepažintas šiam vaikui, kartais naujas šiam mokytojui ir šiai mokyklai - darantis viską, ką gali, su labai mažai palaikymo ar gairių.

Viduryje viso to - vaikas.

Įtrauktis yra graži idėja ir gražūs žodžiai. Ir mes tuo giliai tikime. Tačiau įtrauktis be realaus palaikymo nėra įtrauktis - tai įtraukties iliuzija, kurioje kiekvienas tyliai kovoja vienas, bandydamas kartoti, kad viskas veikia.

Mes neturime visų atsakymų. Bet manome, kad tinkamų klausimų uždavimas garsiai - tai vieta, nuo kurios pradedama. 🤍

Kokia buvo jūsų patirtis - kaip tėvo ar mamos, mokytojo ar specialisto? 🤔 Labai laukiame jūsų minčių žinutėje.

Mūsų mokinys padarė didžiulį žingsnį į priekį, ir mes be galo didžiuojamės jo rezultatais bei kiekvieną kartą džiaugiamės stebėdami vaiką!

Tai didelis kasdienis šeimos, paties vaiko ir specialistų darbas! 💪

Mokytoja užduoda klausimą. Jūsų vaikas puikiai žino atsakymą - ir tai matosi!
Bet rankos taip ir nepakelia.
Pirma mintis - gal tiesiog per drovus? Gal trūksta drąsos?
Tačiau taip nutinka ne tik pamokų metu.
Tai vyksta ir gimtadieniuose, kieme, įvairiose situacijose, kur atrodo, kad kiti vaikai natūraliai moka užmegzti ryšį, o jūsų vaikas vis dar bando tai suprasti, ilgai kaupiasi, laukia „teisingo momento“.
Ko daugelis tėvų nesupranta - tai nėra asmenybės bruožas.
Socialiniai įgūdžiai - pasitikėjimas savimi, gebėjimas išreikšti save, mokėjimas bendrauti su kitais - yra išmokstami.
O 4–8 metų amžius yra būtent tas laikotarpis, kai šie įgūdžiai vystosi geriausiai.
Tam ir sukūrėme šią programą.
Užsiėmimus veda Jone - elgesio specialistė, baigusi mokymus Jungtinėje Karalystėje, kur ši programa jau daugelį metų taikoma mokyklose ir yra paremta išsamiais tyrimais.
Mažose 4–6 vaikų grupėse, per 40 minučių trunkančius užsiėmimus, vaikai keliauja kruopščiai sudėliotu augimo keliu - nuo savęs pažinimo ir emocijų supratimo iki socialinio pasitikėjimo savimi.
Kiekvienas užsiėmimas prasideda trumpu susipažinimu ir apšilimu, kuris padeda vaikams atsipalaiduoti ir užmegzti ryšį tarpusavyje.
Vėliau vyksta pagrindinė veikla, kurioje vaikai mokosi pažinti savo jausmus, stiprybes ir bendravimo su kitais pagrindus.
Užsiėmimas baigiamas smagia veikla, kad kiekvienas vaikas išeitų gerai jausdamasis.
Viso proceso metu vaikai taip pat mokosi išlaikyti dėmesį, klausytis kitų, sulaukti savo eilės pokalbyje bei lavina kalbinius gebėjimus, reikalingus aiškiai išreikšti save - visa tai yra socialinio gyvenimo pamatas.
Tai saugi, žaisminga programa, sukurta pagal tai, kaip vaikai iš tiesų mokosi.
Ir rezultatai kalba patys už save.
Programoje dalyvaujantys vaikai geriau geba kalbėti apie save, suprasti kitus, susitvarkyti su sudėtingomis emocijomis, derėtis, laukti, inicijuoti bendravimą ir, svarbiausia, pradeda labiau pasitikėti savimi.
Tas pats vaikas, tačiau šį kartą - ranka aukštai pakelta į viršų!

Šiandien minima Pasaulinė logopedų diena! 🎉
Norime skirti ypatingą padėką dviem nuostabioms specialistėms, kurios kiekvieną dieną daro didžiulį pokytį mūsų mažųjų mokinių gyvenimuose - Viktorijai ir Linai! 💛
Tai žmonės, kurie „aš nemoku pasakyti“ paverčia į „paklausyk, kaip man sekasi!“ - po vieną garsą, po vieną žodį, po vieną drąsų mažą balselį.
Jų užsiėmimuose vaikai dirba visu pajėgumu. Taip rimtai, kad kartais net nustebina, kiek susikaupimo gali turėti penkiametis.
Kaip žinia, sunkus darbas atsiperka puikiais rezultatais - aiškesne kalba, turtingesniu žodynu ir didesniu pasitikėjimu savimi, kuris leidžia vaikui įeiti į kambarį ir drąsiai pasakyti, ką galvoja. Garsiai. Ir labai išsamiai! (Vėliau belieka tik slėptis nuo komentarų. 😄)
Viktorija ir Lina - ačiū jums už kantrybę, kūrybiškumą ir begalinį atsidavimą padedant mūsų vaikams atrasti savo balsą, kartais net pirmą kartą gyvenime. Mes labai džiaugiamės ir didžiuojamės, kad esate mūsų komandos dalis! 🌟
Linkėjimai taip pat keliauja visiems specialistams, kurie mus skaito! Tai, ką jūs darote, yra svarbu. Tai, ką jūs darote, yra nuostabu!
Su Pasauline logopedų diena!