Grow365 Audrone Kance

Grow365 Audrone Kance Psichologė, švietimo ekspertė.

Darželių ir mokyklų tinklo "Pažinimo medis", tėvų švietimo platformos "Grow365" įkūrėja. 4S modelio (4 santykių sistema vaikų pažangai matuoti ir siekti) autorė, SEKU bendraautorė.

02/09/2026

Žinote, koks yra svajonių darbas? Ogi kurti žaidimus. Stalo. Šeimai😄

Va čia tai aš “pasileidžiu plaukus”. Išsitraukiu savo vidinį vaiką, sujungiu jį su rimta psichologe – ir mėgaujuosi procesu…🏝️

O visai visai pakeliui į saulės šviesą jau yra mano ilgai nešiotas „kūdikis“ – „Emocijų pasaulis“🤍
Žaidimas, kuriuo pati labai tikiu ir kuris, manau, šeimoms bus labai reikalingas.

Tai stalo žaidimas šeimai, kuris prasideda nuo pasakos, įvedančios į svarbią misiją – sugrąžinti emocijas į žmonių pasaulį.

Keliaujant per „Emocijų pasaulį“ lauks daugybė užduočių, per kurias vaikai sužinos, kam reikalingos skirtingos emocijos, kokiose situacijose jos kyla, kaip jas jaučiame kūne ir ką galime daryti, kai užplūsta skirtingos emocijos.

Kitaip tariant, mokysimės emocinio raštingumo ne iš vadovėlio. Žaisdami.

O didžiausias mano iššūkis buvo daugiau nei 50 emocijų aprašyti taip, kad jas suprastų pirmiausia vaikai😅

Šiandien – maža šventė. Keliauju į spaustuvę pasiimti testinio „Emocijų pasaulio“ žemėlapio.

O namie padariau staigmeną savo dukrai – pirmą kartą parodžiau, prie ko čia mama taip intensyviai plušėjo pastaruoju metu😄

Jos reakcija – reelse👆

P.s.: tai vis tik jūros mėlis ar kačiukai ant nugarėlės?🧐

31/08/2026

Jeigu trečią darželio savaitę vaikas verkia labiau nei pirmąją, tai nebūtinai reiškia, kad adaptacija nesiseka. Kartais – kaip tik priešingai.

Pirmosiomis dienomis vaikas dar tik susipažįsta su nauja aplinka ir ne visada iki galo supranta, kad darželis nuo šiol bus jo kasdienybės dalis. Kai tai tampa aišku, gali prasidėti daug intensyvesnis „kovos“ etapas.

Rytais – ašaros ir įsikibimas į tėvus. Namuose – daugiau tantrų, jautrumo, pykčio. Gali atsirasti nenoras eiti miegoti, didesnis artumo poreikis, bandymai įtikinti tėvus, kad į darželį rytoj eiti nereikėtų.

Ir būtent šiame etape tėvams dažnai pasidaro sunkiausia išlaikyti ramybę ir nuoseklumą.

Norisi padaryti pertrauką. Pasiimti anksčiau. „Šiandien nevesti, nes labai verkia.“ Dar kartą pakeisti rytinio atsisveikinimo strategiją.

Tačiau vaikui šiuo laikotarpiu labai reikia aiškumo: suaugusieji žino, ką daro, darželis yra saugi jo gyvenimo dalis, o mama ar tėtis visada sugrįžta.

Adaptacija nėra tiesi linija. Joje būna lengvesnių ir sunkesnių dienų, ligų, grįžimų atgal ir naujų bandymų. Todėl svarbu ne tik žinoti, ką daryti, bet ir suprasti, kodėl vaikas konkrečiu etapu elgiasi būtent taip.

Apie adaptacijos etapus, dažniausias tėvų klaidas ir konkretų planą, kaip padėti vaikui pereiti šį laikotarpį, kalbėsiu rugsėjo 8 d. 18 val. webinare „Kai prasideda darželis: kaip padėti vaikui lengviau adaptuotis“. Webinaras aktualus ir tiems, kurių vaikas jau pradėjo lankyti darželį, ir tiems, kuriems pirmosios darželio dienos dar tik prieš akis.

Registracijos nuoroda: https://grow365.lt/checkout-link/?products=2178:1

Kaina – 20 Eur.

27/08/2026

Jei jums atrodo, kad ilgai atsisveikindami prie grupės durų jūs tausojate vaiko emocijas, turiu jus nuliūdinti. Dažniausiai vaikas į grupę įžengia jau emociškai išsibalansavęs, todėl sugrąžinti jį į pusiausvyrą užtrunka ilgiau. Kodėl?

Nes jūs žinote, o vaikas nujaučia, kad atsiskyrimas vis tiek įvyks. Jūs vis tiek išeisite, o jis pasiliks. Todėl kiekviena papildoma minutė prie grupės durų ne atitolina sunkų momentą, o pratęsia jo laukimą.

Laukti sunkiau nei išgyventi patį veiksmą.

Dar vienas apkabinimas. Dar minutė kartu. Dar vienas „Neverk, mama greitai ateis“. Bandymas įkalbėti vaiką paleisti mama ar tėtį...

Dažniausiai tai ne ramina, o dar labiau graudina vaiką. Jis stipriau į jus įsikimba, jo emocinė įtampa auga. Tikėtina, kad graudinatės ir jūs patys.

Adaptacijos laikotarpiu ypač svarbu saugoti vaiko emocinius resursus. Nauja aplinka, nepažįstami žmonės, kitokia dienotvarkė, taisyklės, maistas, garsai. Vaikas patiria didelę įtampą, nes nuolat stebi, mokosi ir bandymų bei klaidų keliu aiškinasi, kaip veikia šis naujas pasaulis.

Trumpas atsisveikinimas nereiškia šalto atsisveikinimo.

Turėkite savo atsisveikinimo ritualą. Tik tegul jis būna trumpas ir neužtęstas.

Nusirenkite rūbinėje. Keliaukite prie grupės durų. Ten apsikabinkite, pabučiuokite vaiką, aiškiai pasakykite, kada sugrįšite. Tada atidarykite grupės duris ir perduokite vaiką pedagogui – jei reikia, iš rankų į rankas.

Net jei vaikas verkia.

Žinau, kad išeiti tokiu momentu sunku. Tačiau vaiko, kurio emocijos nebuvo dar labiau įaudrintos ilgo atsisveikinimo, dėmesį pedagogams dažniausiai daug lengviau perjungti ir padėti jam nusiraminti.

Verkdamas vaikas išreiškia savo emociją. Tikslas nėra pasiekti, kad vaikas neverktų.

Tikslas – neišbalansuoti jo labiau, nei reikalauja pati situacija, ir pasaugoti jo emocinius resursus.

Daugiau apie tai, kaip įvesti vaiką į darželį, kokių klaidų vengti ir kaip padėti jam adaptacijos laikotarpiu – rugsėjo 8 d. 18 val. webinare „Kai prasideda darželis: kaip padėti vaikui lengviau adaptuotis“.

Registracija: https://grow365.lt/checkout-link/?products=2178:1

Kaina – 20 Eur.

26/08/2026

Kodėl vaikas verkia darželyje, jeigu ten pilna vaikų, žaislų ir įdomios veiklos?

Nes tai, kas mums atrodo kaip smagi vieta, vaikui pirmosiomis savaitėmis pirmiausia yra visiškai naujas pasaulis.

Nauja aplinka. Nepažįstami suaugusieji. Kitokios taisyklės ir dienotvarkė. Net maistas čia kitokio skonio.

Ir niekas vaikui neduoda instrukcijos, kaip visa ši sistema veikia. Jis mokosi stebėdamas, bandydamas, klysdamas ir po truputį susiedamas: ką čia darome, kada valgome, kada galima keltis nuo stalo, kur padėti daiktus, ko iš manęs tikisi auklėtoja.

Tai reikalauja milžiniškos koncentracijos ir sukuria nemažai įtampos.

O kartu darželis dažnai yra pirmoji rimta vaiko atsiskyrimo patirtis – ne tik nuo mamos ar tėčio, bet ir nuo viso pažįstamo namų pasaulio.

Pagalvokite, kaip jaučiatės jūs, pakeitę darbovietę. Nauji žmonės, naujos taisyklės, nežinomybė. Pirmosiomis savaitėmis greičiausiai ir jūs esate labiau įsitempę bei jautresni.

Tik jūs jau turite daugybę adaptacijos patirčių.

O jūsų dvimetis ar trimetis – beveik neturi.

Todėl ašaros adaptacijos metu nebūtinai reiškia, kad vaikui darželyje blogai. Dažnai jos yra natūrali reakcija į didelį pokytį, atsiskyrimą ir adaptacinį krūvį.

Kaip įvesti vaiką į darželį? Kaip reaguoti į jo ašaras? Kada jos yra normali adaptacijos dalis, o kada jau verta sunerimti?

Apie tai išsamiai kalbėsiu rugsėjo 8 d., 18 val. webinare apie adaptaciją darželyje. Kaina - 20€.

👉 Registracijos nuoroda: https://grow365.lt/checkout/?add-to-cart=2178

20/08/2026

Rugsėjis jau visai čia pat. O kartu su juo ir vienas dažniausių tėvų klausimų – kaip paruošti vaiką darželiui?

Turbūt nustebinsiu pasakydama, kad mažam vaikui nepadės ilgi pasakojimai apie tai, kaip darželyje bus smagu. Vaikas dar negali įsivaizduoti to, ko niekada nėra patyręs. Jūsų pasakojimas taip pat gali neatitikti vaiko pirmų savaičių realybės, tad neperspauskite ir su pozityvumu. Vaikui naujoje ir dar nesaugioje situacijoje labai svarbu galėti pasitikėti jumis, tėvais.

Kur kas labiau padės konkretūs dalykai.

✔️ Savarankiškumas. Kuo daugiau vaikas gali pasirūpinti savimi, tuo saugiau jis jausis naujoje aplinkoje. Turiu omenyje higienos klausimus, mokėjimą pavalgyti, apsirengti ir pan.

✔️ Pažįstamumas. Praeikite pro darželį, pažaiskite jo kieme, sukurkite bent šiokį tokį ryšį su nauja vieta.

✔️ Pasitikėjimas pedagogais. Tai dažnai būna svarbiau už visas adaptacijos strategijas. Nes ateis dienų, kai vaikas verks, nenorės pasilikti, o jūs abejosite, ar viską darote teisingai. Tokiomis akimirkomis būtent pasitikėjimas žmonėmis, kuriems patikėjote savo vaiką, padės išlaikyti ramybę.

Adaptacija yra patirtis, kurią reikės išgyventi. Todėl geriausiai atlikti namų darbai - kai sau galite pasakyti: "Šiems žmonėms patikėsiu savo vaiką ir man bus ramu".🙏

17/08/2026

Noriu pasidalinti vienu metodu, kurį naudoja net psichologai, dirbantys su sunkiai prakalbinamais paaugliais.

Dauguma paauglių tėvų puikiai pažįsta pokalbį, kuris skamba maždaug taip:

– Kaip praėjo diena?
– Gerai.

– Kas naujo?
– Nieko.

Paauglystėje vaikai natūraliai pradeda labiau saugoti savo vidinį pasaulį. Tai nėra ženklas, kad santykis blogėja. Tai normali raidos dalis. Tačiau kartu su poreikiu turėti savo atskirą pasaulį paaugliui labai svarbu išlaikyti ir stiprų ryšį su tėvais.

Išbandykite „Santykius vaikštant“.

Ne atsitiktinai dalis psichologų, dirbančių su paaugliais, taiko vadinamąją walk-and-talk praktiką – konsultacijas vaikštant. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas mažina įtampą, o pokalbis greta, o ne akis į akį, daugeliui žmonių atrodo saugesnis. Kai nereikia nuolat palaikyti akių kontakto, lengviau kalbėti apie tai, kas jautru, gėdinga ar kelia nerimą.

Labai dažnai pirmos dešimt minučių praeina beveik tyliai. O tada paauglys pradeda pasakoti pats. Apie draugus. Mokyklą. Savo planus. Nerimą. Arba tiesiog apie tai, kas šiandien nutiko.

Įdomiausia tai, kad šis metodas veikia ne tik su paaugliais. Jis puikiai tinka ir santykiams su sutuoktiniu, draugais ar tėvais. Tikriausiai ne vienas esame pastebėję, kad geriausios idėjos, atviriausi pokalbiai ir svarbiausi gyvenimo sprendimai dažnai gimsta būtent vaikštant.

Todėl pabandykite bent porą kartų per savaitę išeiti pasivaikščioti kartu. Be tikslo kažką išspręsti. Be tardymo. Tiesiog mėgaukitės buvimu kartu.

Stipriausi santykiai kuriami neskubinant proceso – žingsnis po žingsnio.

Ir taip, tai labai sveika. Be to, visiškai nieko nekainuoja. 😊

O jūs esate pastebėję, kad vaikščiodami kalbatės atviriau nei sėdėdami prie stalo?





13/08/2026

Kartais užtenka vos kelių sekundžių.

Ledų vežimėlis. Šuniukas. Akį traukianti vitrina. Vaikas trumpam sustoja, jūs paeinate kelis žingsnius, tarp jūsų praeina keli žmonės… ir vienas kitą pametate iš akių.

Dauguma tėvų moko vaikus saugotis nepažįstamųjų. Tačiau ne mažiau svarbu išmokyti, ką daryti tada, jei vaikas pasimeta.

Mes su dukra turėjome labai aiškų planą:
✔️ likti ten, kur pasimetei;
✔️ susirasti saugų suaugusįjį;
✔️ mokėti pasakyti savo vardą, pavardę ir tėvų telefono numerį;
✔️ niekur neiti kartu su nepažįstamu žmogumi, net jei jis atrodo geranoriškas.

Tačiau svarbiausia buvo ne pats planas.

Svarbiausia buvo jį repetuoti.

Žaidėme įvairias situacijas parke, parduotuvėje, oro uoste. Kalbėjomės apie tai ne tam, kad gąsdinčiau, o tam, kad ji žinotų, jog net ir pasimetusi nėra viena ir visada gali sulaukti pagalbos.

Nes krizės metu vaikai retai prisimena ilgus mūsų pamokymus.

Jie daro tai, ką yra ne kartą išbandę.

O jūs esate su vaiku aptarę, ką jis turėtų daryti pasimetęs?

10/08/2026

Dažnai iš tėvų girdžiu:

„Aš nemėgstu žaisti su savo vaiku. Ir dėl to jaučiuosi bloga mama (ar tėčiu).“

Noriu jus truputį nuraminti.

Vaikui nereikia, kad jūs būtimėte jo pramogų organizatoriai ar animatoriai. Jam reikia jūsų kaip suaugusių tėvų, kurie juo rūpinasi ir myli.

Todėl, jei kaladėlės, lėlės ar puzzle dėliojimas nėra jūsų mėgstamiausias užsiėmimas, nereikia savęs versti. Ieškokite bendrų veiklų, kurios džiugina ir jus.

🍅 Gaminkite kartu.
🌿 Prižiūrėkite gėles.
🔨 Meistraukite.
🚲 Važiuokite dviračiais.
🥣 Kepkite pyragą.
🐕 Eikite pasivaikščioti.

Vaikui ne taip svarbu, KĄ daryti, kur kas svarbiau daryti tai KARTU su jumis.

Kai darome tai, kas mums iš tiesų patinka, tampame emociškai prieinami. Esame čia ir dabar. Juokiamės, kalbamės, dalijamės savo pasauliu.

O būtent tokiose akimirkose vaikas gauna vieną svarbiausių žinučių:

„Mano mamai ar tėčiui gera būti su manimi.“

Ir dažnai tai kuria ryšį daug stipriau nei dar vienas pusvalandis žaidimo, kurį žaidžiame tik iš pareigos. Nes mažas vaikas, deja, dar negeba suprasti, kad jums nepatinka veikla, kuri patinka jam. Jis pasidaro išvadą, kad greičiausiai “Mamai ar tėčiui nepatinka būti su manimi”.

O kaip yra pas jus? Ar mėgstate žaisti su savo vaikais, ar labiau mėgstate įtraukti juos į savo veiklas?

06/08/2026

Viena dažniausių klaidų, kurias matau praktikoje – tėvai dažnai iš mažo vaiko tikisi to, kam jo smegenys dar nėra subrendusios.

„Pažiūrėk, sesei skauda.“
„Kaip tu gali taip elgtis?“
„Na pagalvok, kaip jaučiasi kitas.“

Skamba logiškai. Tačiau dvimečiui ar trimečiui tokie argumentai dažniausiai neveikia ne todėl, kad jis beširdis. O todėl, kad jo moralinis mąstymas dar tik formuojasi.

Pagal Lawrence'o Kohlbergo moralės vystymosi teoriją ankstyvoje vaikystėje vaiko elgesį daugiausia reguliuoja pasekmės, o ne vidinis moralinis kompasas. Taip, empatijos užuomazgos atsiranda anksti, tačiau gebėjimas nuosekliai savo elgesį reguliuoti remiantis kito žmogaus jausmais vystosi gerokai vėliau.

Todėl mažam vaikui labiausiai reikia ne moralizavimo, o aiškios struktūros:
✔️ aiškių ribų;
✔️ nuoseklių susitarimų;
✔️ logiškų pasekmių;
✔️ ir kantrybės bei nuoseklumo taikant taisykles bei susitarimus.

Kai vaikas atima žaislą, trenkia kastuvėliu ar stumia kitą vaiką, mūsų tikslas nėra priversti jį pasijusti kaltu.

Mūsų tikslas – išmokyti, kaip elgtis kitaip.

👉 „Paprašyk.“
👉 „Palauk savo eilės.“
👉 „Grąžink žaislą.“
👉 „Dabar atsiprašyk.“

Iš pradžių tai yra įgūdis.

Tik vėliau jis tampa vaiko pasirinkimu, paremtu jo vidinėmis vertybėmis ir empatija.

Kuo realistiškesni mūsų lūkesčiai vaikui, tuo mažiau išgyvename nusivylimo ir pykčio kaip tėvai. O kuo daugiau kantrybės ir nuoseklumo – tuo didesnė tikimybė, kad vieną dieną tas vidinis moralinis kompasas iš tiesų susiformuos.

04/08/2026

„Mano vaikas viską meta pusiaukelėje” - tai turbūt viena dažniausių frazių, kurias girdžiu iš tėvų.

Piešė – atsibodo.
Lankė futbolą – nebenori.
Pradėjo dėlionę – numetė.

Vos tik tampa sunku, norisi trauktis. Atsiranda vengimas.

Ir visai netrukus ateis rugsėjis. Būrelių pasirinkimo metas.

Žinote, ką aš siūlau?

Leiskite vaikui išbandyti viską, ką jis norėtų lankyti. Vieno ar dviejų užsiėmimų dažniausiai visiškai pakanka suprasti, kas jam patinka.

O tada – pasirinkti.

Vieną, du ar tris būrelius. Tačiau su viena sąlyga – jei pasirinkai, įsipareigoji lankyti visus mokslo metus.

Ne todėl, kad jums svarbu užauginti būsimą sportininką, muzikantą ar programuotoją. O todėl, kad taip vaikas ugdosi valią ir atsparumą.

Nes metų eigoje bus visko. Lietingų vakarų. Tamsių rudens popiečių. Nuovargio. Dings pradinis entuziazmas. Ateis dienos, kai kažkas nesiseks, kai norėsis viską mesti, kai vaikas sakys: „Nebenoriu lankyti.“

Ir jei tą akimirką jūs ramiai priminsite jo paties duotą pažadą ir atlaikysite ribą, vaikas vietoje pasitraukimo mokysis pabandyti dar kartą. Išbūti frustraciją. Įveikti sunkumus. Nepasiduoti. Auginti savo valios ir atsparumo „raumenį“.

Nes valia neugdoma tada, kai viskas lengva.

Ji stiprėja tada, kai vaikas padaro tai, ką buvo įsipareigojęs padaryti. Kai įveikia savo „nenoriu“ ir „negaliu“.

Žinoma, aš nekalbu apie situacijas, kai susiduriate su vaikui nepalankia aplinka būrelyje ar sveikatos problemomis. Bet jei vienintelė priežastis yra „pasidarė sunku“, tada tikrai nereikia ieškoti naujo būrelio. Tuomet vaikui reikia jūsų ribų atlaikymo ir tikėjimo, kad jis gali įveikti šį iššūkį.

Ir dažnai tai tampa daug vertingesne gyvenimo pamoka nei pats būrelis.

Address

Vilnius
Vilnius

Telephone

+37065203099

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Grow365 Audrone Kance posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The School

Send a message to Grow365 Audrone Kance:

Shortcuts

Share

Category