Saviugda su Ieva Lašaite

Moterys dažnai bijo jėgos, gyvenančios jų viduje. Aš irgi bijojau.. 🔥 ir dabar kartais išsigąstu, kai naktį pabundu iš pranašingo sapno, susiduriu su stipriu intuicijos pojūčiu arba besiveržiančia kūrybine energija, kuri nubloškia mano kūną į didžiausią ekstazę, tačiau po akimirkos atslūgus įkvėpimui, krentu į savo giliausius dvasios požemius, kur liūdna, tamsu ir baisu.

Geriau pažinti savo prigimtį ir ją suprasti man padėjo knyga “Bėgančios su vilkais” Clarissa Pinkola Estes 🥰 Rekomenduoju !!!

Pasidarė jaukiau vaikščioti tamsiausiais sielos labirintais. Dabar “ten einu” su nekantrumu geriau pažinti sieloje egzistuojančias mano vidines galias.

Gražaus vakaro ✨

Kaip sustiprinti moters pasitikėjimą savo jėgomis
⚡
Live pokalbis su Ieva Lašaite
Susitinkame jau šį trečiadienį 13h 🌹🌹🌹
su Ieva Lašaite

Kaip pradėti medituoti? 🧘‍♀️

1. Pirma, paklauskite savęs, kokiu tikslu norite tai daryti.
2. Koks meditacijos būdas jums atrodo priimtinesnis (meditacija per laisvalaikio veiklą, vizualizaciją, sportą, kartojant mantras, stebint savo kūno pojūčius). Kaip žinoti, kuris jums tinka? Pabandyti.. 😉
3. Išbandyti pasirinktą meditacijos būdą ir jeigu norite tęsti - įtraukti jį į savo kasdieninę rutiną, kad gautumėte maksimalų praktikos efektyvumą ir tuo pačiu keistumėte save pačią.

Pvz.:
🤍 tikslas - savyje vystyti emocinį balansą.
🤍 norėčiau išbandyti sutelkimą į savo natūralų kvėpavimą, kai ramiai sėdžiu ir esu užsimerkusi (youtube galima susirasti instrukcijas, kaip tiksliai daryti šią meditaciją, kuri vadinasi - Anapana). Pabandau ir nusprendžiu ar noriu tęsti.
🤍 priėmiau sprendimą medituoti ir darau tai kiekvieną dieną - paverčiu meditaciją savo įpročiu.

Kai esu labai pavargusi ir nieko nesinori, tiesiog griūnu į lovą ir įsijungiu meditacinę muziką, užsimerkiu ir būnu - paleidžiu minčių, kvėpavimo, kūno kontrolę. Rekomenduoju! 🥰

> komentaruose įkelsiu nuorodas į meditacinių garsų įrašus, kuriuos mėgstu klausyti, galbūt ir tau patiks 💋

Ar bijai aukščio? Kodėl skrendant lėktuvu arba supantis supynėmis tokia baimė atsiranda ir pradeda trukdyti mūsų laisvalaikiui, sukeldama nerimo priepuolius? 🤔
Bijoti aukščio - yra visiškai normalu, taip organizmas apsaugo mus, kad nenukristume, būtume atsargūs, perspėja mus, kurios situacijos yra pavojingos gyvybei.

Neseniai dariau apklausą savo storiuose ir dauguma pažymėjote, kad tokią baimę turite. 👇

Aš taip pat turiu padidintą baimę aukščiui, bet nevengiu situacijų susijusių su tuo, nesislėpiu nuošalyje, o naudojuosi kaip nuostabiu jausmu, per kurį galiu užaugti ir susidraugauti su savo "priešu". Kaip?

1. Sąmoningai einu į situacijas, kuriose man šiek tiek baisu. Prie aukščio galima pratintis po truputi - renkantis vis aukštesnius paviršius.
2. Kai esu aukštai ir jaučiu baimę, stengiuosi atsistoti į "stebėtojo" poziciją, stebėti kūno pojūčius ir nekontroliuoti baimės - būti su ja.
3. Kvėpavimas. Kai žmogus išsigąsta - jo kvėpavimas pasidaro neramus, o kartais sakoma, kad "užmiršau kvėpuoti". 😄 Baimė praeina greičiau, kai sąmoningai nukreipiame dėmesį į savo alsavimą.
4. Vienos pagrindinių padidintos baimės priežasčių - ankstesnių gyvenimo patirčių ir dabartinio noro sukontroliuoti situaciją pasekmės. Taigi, verta užduoti sau klausimą: ar aš jaučiuosi saugus, gyvendamas šiame Pasaulyje ir kodėl? Ar praeityje yra buvę situacijų, kai išgyvenau didelę baimę?

Iš apžvalgos rato Odesoje,
Drąsos GYVENTI linkėdama,
Ieva 💜

Kodėl moterys meta sakyti afirmacijas arba komplimentus sau?

Iš praktikos esu pastebėjusi, jog ugdytis naują įprotį ir integruoti į savo rutiną reikalauja nemažai pastangų. Mano klientės irgi tai pastebi, kai nori padaryti pokytį, kuris reikalauja valios.

🎯 Esu daug kartų minėjusi, jog jeigu nežinome, kam atliekame veiksmą (pvz. Saviugdos praktiką), kokia to prasmė - sunku jį tęsti ir išvystyti įprotį.

🧨 Taip pat, ką jau kalbėti apie rezultatus, kurių visi nori čia ir dabar: "per dvi dienas, sakydama komplimentus nepasijaučiau graži.. ai, tai metu, nes man neveikia.."

🧿 Vienas pagrindinių sunkumų, kai darome pokytį gyvenime - organizmo pasipriešinimas ir mūsų noras išlikti komforto zonoje. Dažnai, sakydamos sau komplimentus ar afirmacijas moterys su juo susiduria. Klausimas: ar pastebite ir suprantate, kad tai "pasipriešinimas", kuris praeis ir tęsiate veiksmą? Ar nustojate daryti veiksmą-praktiką, nes susidūrėte su nemaloniais išgyvenimais - pykčiu, baime, netikėjimu.. ir galvojate, kad tai truks amžinai.

Ar esate susidūrusios su patirtimi, kai organizmas priešinasi pokyčiui arba konkrečiam veiksmui? Pasidalinkite komentaruose 😊

Kas man padeda didinti produktyvumą darbuose?

1. Vakare sudarytas darbų planas ateinančiai dienai
2. Kėlimasis iki 7:00 (+ ryto ritualai)
3. Rytas be telefono, kai leidi sau būti su savo mintimis, o ne užkemši galvą svetimomis.

Vadovaudamasi šiomis taisyklėmis svarbiausius darbus pavyksta atlikti iki vidurdienio 😉

O kas padeda didinti produktyvumą tau?