01/12/2025
A d v e n t o 🕯️🏵️ v a i n i k o i s t o r i j a
O AR ŽINOTE, nuo ko prasidėjo advento kalendorių, vainikų, žvakių ir eglutės istorija❓
Katalikų tradicijoje adventas prasideda • ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas, tikintiesiems tai – susikaupimo ir apsivalymo laikotarpis. Jo pavadinimas kilo iš lotyniško žodžio „adventum“, reiškiančio „atėjimą“ – tai puikiai atspindi bendrą advento nuotaiką, kai visi laukia ateinant ne tik gražiausios metų šventės Kalėdų, bet ir sugrįžtančios šviesos.
Įdomu, kad už tradiciniais tapusius • sezono atributus – advento kalendorių, vainiką, žvakę ir eglutės, turime dėkoti vokiečiams, kurie juos sugalvojo ir išpopuliarino protestantų bendruomenėse, o po to tapo populiarūs taip pat Katalikų Bažnyčioje.
✠ Advento vainikas – amžinybės simbolis
Pasakojama, kad advento vainikai Vokietijoje egzistavo nuo XVI amžiaus, tačiau tokį vainiką, kokį jį matome dabar, pirmasis 1839 m. sukūrė Hamburge gyvenęs pastorius Johanas H. Vichernas.
XIX a. Hamburgo mieste buvo daug našlaičių vaikų, kurie neturėjo namų, elgetavo ir miegojo gatvėse. Jaunas evangelikų bažnyčios pastorius Johannas Heinrichas Wichernas pradėjo iš gatvės rinkti vaikus, suteikė jiems pastogę ir maisto. Jis rūpinosi, kad vaikai įgytų profesiją: vieni tapo batsiuviais, kiti – dailininkais, sodininkais, siuvėjais… Jie nustojo elgetauti ir išmoko užsidirbti pragyvenimui.
Per 1838 metų Adventą, pastorius, norėdamas, kad jo svečiai sakraliau išgyventų šį laikotarpį, sugalvojo, kad nuo gruodžio pirmos dienos kiekvienas berniukas galėtų uždegti po spalvotą žvakutę. Kadangi kasdien būdavo uždegama po vieną žvakę, tai buvo pavadinta „Žvakių šventė“. Vienas pastoriaus draugas padarė medinį ratą, ant kurio sudėjo žvakes. Tai atsirado didelis šviesos vainikas. Berniukams tai labai patiko, todėl nuo 1851 metų jie patys pradėjo vainiką puošti eglės šakomis – gyvybės simboliu.
Daugeliui žmonių Advento vainikas taip pat patiko. Tad Šviesos vainiko idėja paplito šeimose. Tačiau iškilo viena problema: kas gi namuose galėjo patalpinti vainiką su dvidešimt keturiomis žvakėmis? XVIII a. pabaigoje jau liko tik keturios žvakės, atitinkančios keturis Advento sekmadienius: trys violetinės (violetinė spalva yra karališka, juk laukiame užgimstant kūdikėlio Taikos Kunigaikščio ir vilties spalva) ir viena rožinė.
Tradicija kurti žvakių ratą, dekoruotą visžaliais augalais, greitai tapo populiari Vokietijos protestantų bendruomenėse, o vokiečiams ėmus masiškai emigruojant į JAV, įsitvirtino ir ten.
✠ Advento žvakių simbolika
Advento tradicijos pirmiausiai kyla iš religinių tradicijų, todėl ne tik pats vainikas, bet ir visi jo elementai turi simbolinę reikšmę.
Vainike naudojamų žvakių simbolika – religinė, tiesa, jų prasmės aiškinimas priklauso ir nuo konfesijos, ir nuo tradicijos.
Pavyzdžiui, katalikų ir protestantų bažnyčiose advento vainikui dažniausiai naudojamos violetinės ir rožinės spalvos žvakės, nes būtent šios spalvos yra siejamos su keturiais advento sekmadieniais. Ir pačių žvakių, uždegamų kas savaitę, reikšmes galima interpretuoti per krikščioniškąją tradiciją: pirmąją savaitę uždegama žvakė reiškia viltį, antrąją – taiką, trečiąją – džiaugsmą, o ketvirtąją – meilę.
Kalėdų laukiančiuose namuose seniau būdavo įžiebiama advento žvakė su dienas žyminčiomis padalomis: didžiųjų metų švenčių laukta kasdien nudeginant po vieną padalą. Nuo 1747 metų Vokietijoje, o vėliau ir kituose protestantiškuose kraštuose, vaikai raudonu kaspinu ar popieriumi apvyniotą advento žvakę įsmeigdavo į apelsiną ar ropę, kurie simbolizavo pasaulį – tokia žvakė vadinta „Christingle“ (nuo vokiško termino „Christkindle“, reiškiančio „kūdikį Kristų“).
Medžiagos parengtos iš 🌐 interneto
📸 Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapija
