08/03/2026
Būti moterimi ir nuostabu, ir sunku vienu metu. Visuomenės primetama nuomonė dažną moterį priverčia jaustis nepatogiai: tai ji per graži ir todėl turbūt kvaila, tai kažkam negraži ir apie tai būtina pranešti, tai ji per stora, o sulieknėjus - atrodo kaip ligonė, tai per rimta, tai pernelyg vaikiška, blogai, kad dirba daug, blogai, kad nedirba, o kur dar atskirų kūno dalių vertinimas... Dauguma moterų susiduria su kritika iš kitų moterų ir savikritika - jei negyveni atsiskyrus nuo pasaulio miške, tai anksčiau ar vėliau susiduri su tuo.
O kas jei nesilyginti su niekuo? Tiesiog būti savo unikalia, geriausia versija? Tai neįvyksta per vieną dieną spragtelėjus pirštais - greičiau pavadinčiau tai procesu, asmeniniu kiekvienos moters keliu į meilę sau, nes kitu atveju mūsų fiziniame kūne nusėda negatyvios emocijos negalavimų pavidalu. Pasakyk sau komplimentą, o dar geriau - penkis. Garsiai. Nes mūsų fizinis kūnas priima garsiai ištartus komplimentus sau lygiai taip pat kaip ir iš kitų išgirstus. Aš šiandien jau pasakiau komplimentus sau stovėdama priešais veidrodį. Dabar tavo eilė save pagirti.
Su moters diena!
P.S. nuotrauka daryta Tailande beveik prieš metus, Čiangmajaus turguje pamačiau galimybę būti papuošta lyg Tailando princesė ir neatsilaikiau. Bet gavus nuotraukas sukritikavau save, nes tarp mažaūgių tailandiečių mini daiktų fone ir ne itin man tinkančios aprangos jaučiausi didelė. Bet šiandien aš matau toje pačioje nutraukoje stiprią 176cm ūgio lietuvę, kuri uoliai darbuojasi sporto salėje ir paleidžia vidurinėje mokykloje įskiepytą savikritiką (ko gero tai buvo nemaloniausias gyvenimo etapas). Aš neprivalau būti kaip visos, nes aš esu aš. Dalinuosi atvirai, nes noriu įkvėpti tas, kurioms šiame etape tai svarbu. 🙏
