Sociolingvistika.lt

Žmonės, turinys disleksiją ir smarkiai diskriminuojami Lietuvos mokyklose, pasirodo, yra apdovanoti! Be kita ko, išradimų ir kūrybos sugebėjimais.

Disleksiją turinčių žmonių gali būti net 20 iš 100 ir šis didelis skaičius yra džiugi žinia. Disleksiją turėjo Einsteinas, da Vincis, Johnas Lennonas ir daugelis kitų garsių žmonių. Perduokit mokytojams :)

Straipsnio nuoroda - komentare.

"Rusijoje karo nėra, yra „specialioji operacija“, o už žodžio „karas“ vartojimą gresia bauda ar net kalėjimas. Tik autoritarinėje valstybėje įmanoma drausti žodžius. Demokratinėje valstybėje tai neįmanoma."

Čia citata iš Domo Raibio, feisbuko puslapio "VLKK" įkūrėjo, straipsnio apie lietuvių kalbos reguliavimą. Reguliavimą demokratinėje Lietuvoje. Nuoroda į straipsnį - pirmame komentare.

Simas Čelutka: „Loreta, ar galima apibendrintai teigti, kad Jūs siekiate desakralizuoti lietuvių kalbą? Ir jeigu taip, tai kodėl?“

Loreta Vaicekauskienė: „[...] jei perkeliam kalbą į šventumo, į tikėjimo sferą, dingsta kritiškumo momentas, [...] demonizuojame bet kokį nukrypimą nuo tos kalbos, kuri vadinasi šventa ir gryna, sukonstruota meistrų, visi nukrypimai pasidaro nešvara, amoralumas, blogas elgesys. Ir va čia aš jau noriu sakyti, kad žmonės blogai nedaro, kad kalba nėra nusikaltimas“

Ar vartojate įvardį Tu kreiptis į nepažįstamą žmogų? Ar pastebite klientus tujinančias reklamas? Ar manytumėt, kad Lietuvos visuomenė galėtų būti mažiau formali? Paskaitoje "Nuo "Jūs" - prie "tu"" Loreta Vaicekauskienė dalinasi savo pastebėjimais apie lietuvių kreipinių kaitą.

Ar vyksta kreipinių revoliucija? Loretos Vaicekauskienės paskaita Loretos Vaicekauskienės paskaita apie visuomenės neformalėjimo atspindžius kalboje – nuo skandinavų kreipinių reformos iki lietuviškų reklamų "tu" savo klien...

Vuko Vukotičiaus komentaras diskusijoje apie Vilniaus universiteto kalbos politikos gaires:

"Lietuva jau yra ta distopinė šalis, kurioje kalba prižiūrima pagal mažos grupės ekstremalią ideologiją – lituanistų kalbos vaizdinį. Kalbu apie VLKK ir jos vykdomąją galią turintį alter ego Valstybinės kalbos inspekciją, kurios taiso visos Lietuvos viešosios erdvės kalbą pagal puristinę ir nacionalistinę ideologiją (trinami visi „nelietuviški“, tarp jų ir tarminiai, elementai iš kalbos ir ribojamas kitų kalbų naudojimas). Tai, kad tokios „kalbos kultūros“ tėvas Aldonas Pupkis pasirašo po nacionalistinio judėjimo „ProPatria“ tekstu prieš VU lyčiai jautrios kalbos gaires įrodo, kad bijoma prarasti savo galią. Kritikai, verkiantys dėl nenatūralaus kišimosi į kalbą, turėtų pasidomėti dar labiau nenatūralia VLKK kalbos politika."

Nuoroda į visą straipsnį - pirmame komentare.

VU Skandinavistikos centro studentė Austė Žalnieriūnaitė apie nešvarią kalbą ir kalbos valymo ritualus: "Kodėl į tam tikras kalbos atmainas, frazes ar žodžius projektuojama neracionali baimė, o juos vartojantiems – priskiriami neigiami įvaizdžiai? [...] Ar tikrai norime, jog mokykla, biblioteka ar universitetas palaikytų idėją, kad per kalbą galima susitepti ir užsiiminėtų religinį kultą primenančiomis praktikomis?"

Austė Žalnieriūnaitė. Kalbos šventės ir šiukšlės: nuo standartinės kalbos ideologijos link ritualo „Išsišluokime kalbos šiukšles“, „Švari kalba – švari galva“, „Išvalykime kalbą“, „Užkask blogą žodį“ – tai ne kas kita, ...

Daugiakalbystės politiką Skandinavijoje aprašo Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro studentės Algintė Zilinskaitė ir Sigita Razmutė.

„Darželyje dauguma vaikų buvo norvegai, tačiau keli vaikai buvo iš mišrių ar imigrantų šeimų. Tos kalbos, kuriomis vaikai bendrauja su šeimomis namuose, buvo nepamirštamos ir darželyje – vaikai minėdavo skirtingų šalių dienas, mokėsi apie jų kultūrą. Dėl šios priežasties mažiausias sūnus didžiavosi darželyje esantis lietuvis, dar vienos kalbos mokėjimas buvo vertybė ir privalumas. Toks požiūris nuteikia optimistiškai – kelių kalbų mokėjimas Skandinavijoje yra pliusas, į vaikus nežvelgiama tik kaip į užsieniečius.“

Skandinaviškas požiūris į daugiakalbystę – misija (ne)įmanoma Lietuvoje? Nemažą Skandinavijos šalių visuomenių dalį sudaro imigrantai ir pabėgėliai, kuriems atvykus stengiamasi sukurti kuo pala...

Vukas Vukotičius pasakoja apie tai, kaip atsirado kalbinis nacionalizmas ir kaip jis reiškiasi šiandien, kai kalbam apie kalbą viešumoje. Tyrimas remiasi Lietuvos, Serbijos ir Norvegijos duomenimis.

Mieli mokytojai, tėvai, jei tik galit, kur tik galit, kelkit galvas ir reikalaukit. Loreta Vaicekauskienė apie beviltišką atsilikimą skaitmenizuojant mokykloms skirtą turinį (nuoroda į tekstą komentare):

"Šunys dažniausiai kariami būtent ant mokytojų. Neva jiems trūksta kvalifikacijos. Neabejoju, kad mūsų mokytojai, atsivertę tokį profesionalų parengtą portalą kaip Danijoje, nesunkiai pasirinktų aktualias pamokas ir medžiagą ir iškeliautų su vaikais į nuostabų motyvuojantį pasaulį. Paprastą, intuityvų, įdomų, diferencijuotą skirtingų galimybių mokiniams. Be paklodės „metodinių instrukcijų“. Deja, lietuviškoje švietimo sistemoje tokio portalo tiesiog nėra. Lietuvybė ir kompiuteris tautinėje mokykloje, panašu, nesuderinama."

Karolis Jachimavičius: "Joks žodis negali jūsų padaryti blogu lietuviu, tik jūsų intencijos gali. Žmonės netgi nemokantys lietuvių kalbos gali būti lietuviais. Būsite lietuviais tiek, kiek patys norėsite. Būsite lietuviais ir sakydami davai. Jūs nedarote blogo jį sakydami, atvirkščiai, jūs kovojat prieš protų kontrolę, bet kokią diktatūrą, kovojat už Lietuvą."

Karolis Jachimavičius: Sakyti „davai“ yra patriotiška Rinktinės rungtynių minutės pertraukėlė. Treneris aiškina žaidėjams gyvenimo schemas, kalniečiai ir mačiuliai užsivedę ploja ir su raginimais „davai davai“ deda rankas į bendrą krū...

Loreta Vaicekauskienė: "Žmonėms, kurie mėgsta užsiimti šituo žanru „pataisysiu savo kalbą, būsiu kitoks“, kurie nuoširdžiai tiki, kad tas pataisymas yra vertingas dalykas (labai daug tokių žmonių yra), kalba yra praturtinama. […] oficialiam, formalesniam bendravimui jie gauna visą krūvelę resursų: perdėlioja kirčius kitaip - srAigė sako, ne sraigė, bEbras sako, ne bebras, jaučiasi žmonės geriau nuo to, kažkiek viršesni gal jaučiasi. Tai yra tam tikra prasme praturtinimas, bet tas praturtinimas vyksta per nemalonų konfliktą, nes paverčia kitą dalį resursų niekam neva nereikalingais."

Iš Aido Puklevičiaus interviu LRT laidoje Daiktiniai įrodymai.

Daiktiniai įrodymai. Kalbos vėjai: apie keiksmus ir linksnius su sociolingvistike Loreta Vaicekauskiene Daiktiniai įrodymai. Kalbos vėjai: apie keiksmus ir linksnius su sociolingvistike Loreta Vaicekauskiene

Ko reikia, kad prigytų žodžiai kalboje? Loreta Vaicekauskienė apie meteorologijos terminus: "Reikia viešumos, tam tikro autoriteto - LRT, nacionalinis transliuotojas, gali būti toks autoritetas. O iš lingvistinių kriterijų žodis turi būti neilgas, du skiemenys yra labai gerai, jis neturėtų kelti asociacijos su kažkokiu neigiamu dalyku, turi būti priesaga neutrali, jei darom priesaginį naujadarą, ir nekelti neigiamų emocijų."

Žurnalistės Giedrės Čiužaitės interviu LRT radijo laidoje 10-12. Klausyti nuo 26:37.

10–12. Apie „apdrabą“ ir kitus neįprastus žodžius orų prognozėse 10–12. Apie „apdrabą“ ir kitus neįprastus žodžius orų prognozėse