Inga Dykmonienė

Klausimas, kurį dažniausiai uždaviau per konsultacijas.

Per pirmuosius šių metų tris mėnesius turėjau prasmingų pokalbių – konsultacijų, kuriose žmonės ieškojo, dvejojo, bandė.

Reflektuodama supratau, kad dažniausiai mano užduodamas klausimas buvo:

❓ Ar tai, ką dabar darai – Tau patogu ir malonu, ar tai yra tai, ko iš tikrųjų reikia Tavo pokyčiui?

Atrodo paprasta.
Bet nuoširdžiame atsakyme – išryškėja stabdžiai.

Pastebėjau, kad daugelis mano klientų (kartais ir aš pati) renkasi tai, kas:
įprasta (nes taip saugiau)
patogu (nes mažiau streso)
malonu (nes džiugina bent trumpam).

Ir tuo pačiu atidėlioja tai, kas:
reikalinga (nes nedrąsu)
nepatogu (nes tenka išeiti iš komforto zonos)
veda į augimą ir pokytį (bet reikalauja daugiau pastangų).

Ir tai yra žmogiška.
Saugumo, greito malonumo paieška – natūrali.
Tik svarbu neužsibūti per ilgai toje pačioje vietoje.

Todėl noriu pasidalinti tuo pačiu klausimu su Tavimi:

❓ Ar tai, ką darai šiandien, Tau padeda eiti ten, kur nori būti rytoj? Po metų?

Kartais tereikia, kad kažkas išgirstų, paklaustų kitaip – ir Tu jau pradedi eiti.

Esu atvira pokalbiui su Tavimi. Rašyk. Dalinkis.

Asmeninio augimo ir proveržio linkėdama,
Inga ❤️

Dėkingumas vasarai ir pasiruošimas metų užbaigimui.

Ši vasara man buvo viena intensyviausių ir kartu harmoningiausių per pastaruosius keletą metų.

Nors vedžiau daug mokymų, individualių sesijų ir mentorystės programų įvairiuose Lietuvos kampeliuose, pirmą kartą per ilgą laiką pavyko atrasti tikrą balansą tarp veiklos ir poilsio.

👌Kas labiausiai padėjo tai atrasti? – įtraukiau poilsį į kalendorių lygiai taip pat atsakingai kaip ir mokymų, sesijų laikus. Ir svarbiausia – mėgavausi pertraukomis taip, kaip norėjosi tuo momentu, be jokios graužaties.

Kiekviena pravesta sesija, kiekvieni mokymai ne tik atnešė naujų įžvalgų, bet ir prisidėjo prie mano profesinio augimo.
Tuo pačiu, nauji potyriai, laikas su artimaisiais bei poilsis leido sukaupti energijos ir įkvėpimo naujiems darbams bei projektams.

Su džiaugsmu pasitinku rudenį, netgi lietų ir jau ruošiuosi metų užbaigimui.

Pasidalink – kokia Tavo vasara? Ką Tau ji atnešė? Ar pavyko rasti balansą tarp darbo ir poilsio?

Kviečiu akimirkai sustoti ir pagalvoti:
Kokias 3 patirtis labiausiai vertini iš savo vasaros?
Kokie sutikti žmonės ar įvykiai įkvėpė Tave?
Kokias patirtis, įžvalgas gali panaudoti sėkmingam metų užbaigimui?

Na, o jeigu svarstei, bet vis nesiryžai parašyti dėl individualių sesijų ar mokymų komandai - mano kalendoriuje spalio ir lapkričio mėnesiais yra likusios keletas laisvų dienų.
Drąsiai rašyk asmeninę žinutę .

Kviečianti augti kartu,
Inga 💓

Nuolat reflektuoju. Kartais tuo pasidalinu ir su Tavimi norėdama priminti, kad refleksija veda į gilesnį savęs pažinimą, sąmoningus pasirinkimus, augimą.

Praėjusios savaitės refleksijai pasirinkau sekmadieninį pasivaikščiojimą po M. Jankaus muziejų.
Dalinuosi paveikslais (jų nuotraukomis), kurie man sukėlė daugiausiai pamąstymų, padėjo mano refleksijai tapti turtingesnei.

❓Keletas klausimų, kuriuos sau uždaviau:
Kur aš esu? - dabartyje, praeityje ar ateities iliuzijoje?
Kokios mano mintys, kokie veiksmai, kokios emocijos vyrauja?
Kaip man sekasi su įpročiais?( Kodėl tebesu, kai kurių įpročių "vergė"? Kiek ilgai ruošiuosi "vergauti"?)
Kas man pasisekė? Kuom nustebinau save?
Iš kokio patyrimo noriu pasimokyti?...

Reflektuoju, nes tik taip galiu sąmoningai keisti bent dalį savo automatinių veiksmų, automatinio jausmo ir reakcijų į situacijas.
Vertinant patyrimus stengiuosi fokusuotis ne į tai kas man nutiko, o į tai - ką aš darau su tuo kas atsitiko.

Reflektuoju. Jei to nedarysiu - rytojus bus toks pats kaip vakar, užvakar...

Kaip Tu? Kaip dažnai reflektuoji? Pasidalink.🫶

O gal refleksiją vis atidėlioji - parašyk man.
Koučingo, mentorystės susitikimai - vienas iš būdų refleksijos įpročio startui.

Naujų patirčių, emocijų ir jausmų linkėdama,
Inga 💓

Tikėtina pakankamai dažnai vartoji ir girdi šį žodį. Ypač metų pradžioje.

Aš – ne išimtis.
Panorau dar giliau pažvelgti į pačio žodžio prasmę. Kas toji pradžia? Kieno pradžia? Ar mano požiūris į visas pradžias vienodas? – Pasirodo ne.

Kiekvienas esame unikalus, tad ir požiūris į kažko pradžią gali unikaliai skirtis.

Analizuodama savo pradžias atpažinau skirtingus požiūrius į jas.
Į pradžią žiūriu labai optimistiškai, realistiškai ar net skeptiškai. Galiu žiūrėti su užsidegimu priimti iššūkį arba su baimės ir nežinomybės jausmu.

Suvokiu, kad nuo mano požiūrio priklauso bet kokios pradžios sėkmė. Esu ne kartą minėjusi, kad savo požiūrį mes galime keisti. Taigi aš savąjį stengiuosi atpažinti ir, jeigu požiūris ne auginantis – stengiuosi keisti. Požiūrio pokyčiui talkina savo vertybių žinojimas, jų puoselėjimas.

Viena iš praėjusių metų mano pradžių – pradėti daryti tai kas nėra komfortiška.
Išeiti iš noro būti tobulai, nebijoti būti pažeidžiamai, nebijoti būti savimi ir daryti taip gerai – kaip tuo metu galiu daryti geriausiai.

Vienas iš ne komfortiškų žingsnių – nusifilmavimas PIN laidoje.
Dalinuosi interviu ir su Tavimi tikėdama, kad gal kažkur atpažinsi save, atrasi įkvėpimo savo pradžiai. ( Nuoroda į interviu komentare).

Noriu paklausti Tavęs – kokia Tavo pradžia/ pradžios? Koks požiūris?
Pasidalink. Parašyk man. Iš anksto esu dėkinga, nes ir Tu gali būti mano įkvėpimas.🫶

Prasmingų ir sėkmingų pradžių linkėdama,
Inga 💓

Ar skaičiuoji likusias dienas iki Šv. Kalėdų? Naujų metų pradžios?
O gal galvoji apie tikslus, kuriuos pavyko/nepavyko įgyvendinti ir jau dėliojiesi naujus?

Neskubu dėlioti kitų metų tikslų. Noriu pasidžiaugti, išbūti, padėkoti už tai kas įvyko, vyksta.

Dėkingumą atradau tik prieš kelis metus. Dėkodavau ir vėl primiršdavau. Tačiau, kai pajutau jo galią – tai tapo mano kasdieniu įpročiu. Kasdien dėkojant jaučiu, kad pritraukiu daugiau pozityvo į savo gyvenimą, o kai gyvenimas pamėtėja iššūkių, nemalonių situacijų – padėkodama už jas – lengviau paleidžiu, atleidžiu.

“Jei tavo gyvenime yra diena, už kurią negali padėkoti, grįžk ir pažvelk į ją kitu kampu, kitomis akimis, kol pamatysi jos prasmę ir pajusi dėkingumą. Kitaip tą dieną atsineši į rytojų. Niekada negalėsi visiškai susitelkti į dabartinę akimirką rytoj, nes būsi įstrigęs toje dienoje” (Dr. John Demartini “Dėkingumo galia”).

Kviečiu Tave šiame prieššventiniame šurmulyje sustoti. Sustoti ir dėkoti už viską ką patyrei, ką turi. Padėkoti ir tiems dalykams, kurie atitarnavo, paleisti juos ir atlaisvinti vietos naujiems.

Gal būt jau praktikuoji dėkingumą ir turi savo dėkingumo ritualus.
Jeigu ne – dalinsiuosi ištrauktomis dėkingumo kortelėmis, kurios tikiu, kad įkvėps Tave praktikuoti dėkingumą kasdien.

Užbaikime šiuos metus su vidine harmonija būdami dėkingi, pradedant nuo šios dienos.

Dėkoju Tau, kad esi. 🫶

Dėkingumo kupina širdimi,
Inga 💓

P.s. ištrauktomis kortelėmis dalinsiuosi komentaruose po šiuo įrašu ir istorijoje.

Ar yra tekę Tau pajusti jausmą - kai padarai ar pasakai kitam žmogui kažką gero, kai renki dovaną, dovanoji ar esi dėkingume - pasijunti tarsi "ant sparnų"?

Aš tai ne kartą jaučiau ir jaučiu. Tam jausmui yra priežastis.

Moksliškai įrodyta, kai daliniesi gėriu su kitais - gaminasi laimės hormonai, kurie gerina emocinę ir fizinę savijautą ne tik žmogui, kuris Tai gavo, bet ir Tau.

Aš pakankamai dažnai parašau, padėkoju, palaikau žmogų, kurio mintys ar paslauga man padėjo, surezonavo, įkvėpė. Mokausi tai daryti dar dažniau.

Esu labai dėkinga už kiekvieną gautą atsiliepimą. Vieną iš jų - buvau praleidusi ir neseniai tik pastebėjau. Noriu juo pasidalinti ir su Tavimi. Priimu Tai kaip artėjančių Kalėdų dovaną, kuri ne tik pradžiugino, bet ir įkvėpė. AČIŪ Reda Kotryna 🫶

O kaip Tu? Ar daugini savo laimės hormonų kiekį palaikant, pagiriant, dovanojant, dėkojant? Pasidalink 🙌

Kupina Dėkingumo,
Inga 💓

Dauguma, gal būt ir Tu, šiandien sveikina savo vadovus darbuose.

Nenoriu išsiplėsti Tavęs klausiant – o ką iš tikro manai apie savo vadovą; ar nuoširdžiai nori pasveikinti jį? ar jis geras vadovas, kodėl geras (negeras)?; o kas yra geras vadovas? ir t.t.

Šiandien rašau tam, kad pakviesti Tave pažvelgti į šią dieną ir kitu kampu.
Paklausk savęs – o kas yra mano Gyvenimo vadovas?

Nėra svarbu dirbi ar nedirbi, ar kokios Tavo pareigos darbinėje aplinkoje –svarbu, kad kasdien, savo asmeniniame gyvenime Tu jaustum, kad esi savo Gyvenimo autorius, savo Gyvenimo vadovas.

Taigi, jeigu jau žinai koks turi būti geras vadovas darbe – ar gali pasakyti koks vadovas esi sau, savo Gyvenime?

Aš, kaip ir Tu, turiu savo įsivaizdavimą apie tai koks turi būti vadovas.
Tam, kad atsakyčiau kokia vadove esu sau – uždaviau sau šiuos klausimus:

Kaip aš komunikuoju su savimi? Kokios mano mintys? Ar moku išgirsti save?

Ar turiu tikslus? Ar laikausi disciplinos, ar prisiimu atsakomybę už jų pasiekimą?

Ar išlaikau pastovumą ir atkaklumą?

Ar esu motyvuota? Kas mane motyvuoja? Ar moku įkvėpti save?

Kaip aš priimu sprendimus? Atidėlioju ar sprendžiu čia ir dabar?

Ar aš pasitikiu savo galimybėmis, savo potencialu?

Ar nuolat tobulėju, augu kaip asmenybė?

Ar apdovanoju save, kad ir už mažas pergales? Ar leidžiu sau atsipalaiduoti, pailsėti?

Man pasidarė aiškiau. Turiu už ką pagirti save, yra ir kur pasitempti.
Noriu apdovanoti save už tai kas jau yra, ką turiu. Tad nedelsiu – einu tai padaryti.

O kaip Tu? Ar gali drąsiai atsakyti - kas yra Tavo Gyvenimo vadovas? Jei taip - koks jis? Pasidalink. 🫶

Linkėjimai,
Inga

Šiandien noriu pasidalinti ypatingu kvietimu – neurografikos pagalba atsigręžti į brangiausią Tau žmogų – Save.
Kviečiu atkreipti dėmesį ne į tai kaip atrodai išoriškai – o kaip jautiesi, kokios Tavo mintys, emocinė sveikata.

Aš pati neurografiką trumpai mėgstu vadinti – savirefleksijos mokytoja.
Reflektuojant piešimo metu ir po jo – visuomet nustebinu pati save, atrandu kažką naujo savyje, paleidžiu kas atitarnavo, kyla neįtikėtinų įdėjų, sprendimo būdų, prisipildau resurso, atsiranda emocinis balansas.

Esu įrašiusi praktinį Neurografikos užsiėmimą, kurio metu kviečiu pabūti sau Mama. Užsiėmime piešiame neuromedį. Tai vienas iš mėgstamiausių algoritmų mano ir ankstesnių užsiėmimų dalyvių. Neuromedis - labai gilus, transformuojantis, apima Tavo šaknis (tėvus, protėvius); Tave dabartyje ir ateityje.

Jeigu domiesi astrologija – žinai, kad artėja užtemimų koridorius. Tai yra tinkamiausias laikas paleisti kas nebereikalinga, atsigręžti, padėkoti savo šaknims ir pradėti formuoti savo svajonių gyvenimą.

Taigi kviečiu skirti laiką Sau. Prireiks tik ~2,5 val.

Kadangi užsiėmimas įrašytas – turėsi įrašą visą gyvenimą ir galėsi piešti tiek kartų kiek norėsis, Tau tinkamu tempu bei laiku.
Praktinio neurografikos užsiėmimo paketą sudaro:
🌿Įvadinis, pažintinis video.
🌿2 meditacijos (prieš ir po užsiėmimo).
🌿Praktinis neurografikos užsiėmimas "MAMA".

Kaina – 30 Eur. Užsakymas – A.Ž.
Jeigu šiuo metu labai nori, tačiau finansiškai negali sumokėti pilnos sumos – parašyk.

Apkabinu ir sakau iki susitikimo užsiėmime,
Inga 💓

Reflektuojant po koučingo sesijų su klientais ir pamačius pas vieną pranešėją spiralės vizualizaciją - panorau pratęsti vasaros ir minčių temą.

Tenka išgirsti sakant "ar tai aš turiu vien pozityviai mąstyti?"; "mane erzina nuolat išsišiepę žmonės"; "tie "pozityvai" atrodo kaip netikri" ir t.t.

Visos mintys, jausmai yra mums reikalingi. Nėra nei geri, nei blogi. Skiriasi tik jų prasmė, poveikis.

Ankstesniuose įrašuose esu minėjusi, tyrimai rodo, kad ~80 proc. mūsų minčių yra negatyvios. Plius žinant tai, kad ten kur mūsų fokusas - tai auga, belieka kiekvienam individualiai nuspręsti - KĄ AŠ NORIU AUGINTI?

Vasara - šviesiausias, šilčiausias metas. Tam, kad ji būtų ir prasminga - skirk laiko savistabai.
Atrask kas jau atitarnavo - padėkok, paleisk.
Svajok, norėk, siek, nebijok būti "išsišiepęs" ir pastebėk į ką naujo tai užaugs.🙂

Nori palaikymo, aiškumo, krypties - susisiek.👐

Prasmingos vasaros linkėdama,
Inga 💓