11/05/2026
Konferencijos skirtos Pasaulinei gyvybės diena " Žmogaus orumo ir gyvybės neatsiejamumo principas medicinoje"
REZOLIUCIJA
Mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus gyvybės ir orumo neatsiejamumo principas medicinoje“
2026 m. balandžio 24 d., Kaunas
REIKŠDAMI DIDELĮ SUSIRŪPINIMĄ drastiškai mažėjančiu gimstamumu Lietuvoje, kuris jau pasiekė kritinę ribą ir nebeužtikrina natūralios kartų kaitos, taip keldamas grėsmę valstybės ateičiai ir tautos išlikimui,
KONSTATUOJAME IR SIŪLOME:
1. Dėl gimdymo priežiūros prieinamumo ir šeimos politikos. Konstatuojame, kad taupymo sumetimais vykdomas gimdymo skyrių uždarymas regionuose yra trumparegiškas. Tai dirbtinai riboja moterų pasirinkimą, apsunkina fizinį kelią iki pagalbos ir didina socialinę atskirtį. Raginame valstybės prioritetą teikti ne finansiniam optimizavimui, o kokybiškų ir geriausių moteriai bei šeimai paslaugų prieinamumui, kuris tiesiogiai susijęs su šeimų saugumo pojūčiu ir ryžtu susilaukti vaikų.
2. Dėl įstaigų, puoselėjančių gyvybės kultūrą, išsaugojimo. Vertiname kaip itin trumparegišką sprendimą uždaryti vienintelius Lietuvoje gimdymo namus, kuriuose nebuvo atliekami abortai. Tokios įstaigos naikinimas ne tik sukėlė pagrįstą moterų pasipiktinimą, bet ir sudarė prielaidas ateities konfliktams dėl gydytojų sąžinės laisvės pažeidimų. Valstybė privalo užtikrinti erdvę medicinos įstaigoms, kurios savo veikloje vadovaujasi pamatinėmis vertybėmis ir nesiūlo procedūrų, prieštaraujančių gyvybės apsaugai.
3. Pabrėžiame, kad medikų sąžinės laisvė nėra tik asmeninė nuostata – tai pamatinė žmogaus teisė, įtvirtinta LR Konstitucijoje ir tarptautiniuose dokumentuose. Gydytojas negali būti verčiamas tapti mirties įrankiu ar atlikti procedūrų, kurios iš esmės prieštarauja medicinos pašaukimui saugoti gyvybę.
4. Atkreipiame dėmesį, jog būtina teisiškai įtvirtinti „sąžinės išlygą“, kuri apsaugotų sveikatos priežiūros specialistus nuo diskriminacijos ar administracinio spaudimo dėl jų atsisakymo dalyvauti gyvybės nutraukimo procedūrose.
5. Dėl Pagalbinio apvaisinimo reglamentavimo ir šeimos vientisumo. Raginame įstatymų leidėjus, svarstant naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą, išlaikyti tinkamą konstitucinių vertybių balansą. Konstitucinis asmens orumo ir gyvybės apsaugos principas negali būti aukojamas dėl technologinės pažangos ar siaurų interesų. Pabrėžiame, kad embrionas yra ankstyvoji žmogaus gyvybės stadija, reikalaujanti teisinės apsaugos.
5.1. Griežtai nepritariame pagalbinio apvaisinimo legalizavimui vienišoms moterims. Tokia praktika sistemiškai menkina tėvo vaidmenį visuomenėje ir pažeidžia prigimtinę vaiko teisę augti pilnoje šeimoje, turint abu tėvus – motiną ir tėvą. Be to, apie pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimą vienišoms moterims nebuvo pasisakyta ir Konstitucinio teismo nutarime (2025-04-10). Todėl siūlymas suteikti teisę vienišai moteriai naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis privalo būti laikomas nepagrįstu ir neatitinkančiu Konstitucijos.
5.2. Pagalbinio apvaisinimo projekte yra šiurkščiai ir sistemingai paneigiama prigimtinė negimusio vaiko teisė į gyvybę, taip pat ignoruojamas vaiko interesų pirmumo principas, įtvirtintas tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje. Todėl šis žingsnis kuria pavojingą „vienišos motinos kulto“ precedentą, kuriame subjektyvus moters noras turėti vaiką iškeliamas aukščiau už vaiko gerovę ir jo interesus.
5.3. Pagalbinio apvaisinimo projekte sistemingai žeminamas embriono teisinis statusas, jis traktuojamas ne kaip žmogus, turintis prigimtinę teisę į gyvybę ir orumą, o kaip disponuojama biologinė medžiaga, kurią galima kurti ir naikinti. Toks požiūris prieštarauja LR Konstitucijos nuostatoms, įtvirtinančioms prigimtines žmogaus teises, teisę į gyvybę ir orumą.
5.4. Pabrėžiame, kad valstybė neturėtų sąmoningai ir tikslingai skatinti nepilnų šeimų kūrimo visų mokesčių mokėtojų lėšomis, nes tai užkrauna ilgalaikę finansinę bei socialinę naštą visuomenei ir prieštarauja prigimtinės šeimos puoselėjimo principams.
Nėra mokslinių įrodymų, kad vienišų moterų pagalbinio apvaisinimo įteisinimas gali išspręsti demografinę krizę. Vakarų šalyse, kartu su dirbtinio apvaisinimo liberalizavimu, demografinė situacija tik prastėja.
6. Dėl surogatinės motinystės. Griežtai nepritariame surogatinei motinystei kaip praktikai, kuri sudaiktina moters kūną ir paverčia vaiką sandorio objektu – taip pažeidžiamas prigimtinis žmogaus orumas bei vaiko teisės.
7. Dėl perinatalinės paliatyviosios priežiūros. Konstatuojame kritinį perinatalinių hospisų trūkumą Lietuvoje. Raginame Sveikatos apsaugos ministeriją inicijuoti sisteminį perinatalinės paliatyviosios priežiūros paslaugų kūrimą, užtikrinant medicininę, emocinę ir dvasinę pagalbą šeimoms, laukiančioms ar susilaukusioms nepagydomai sergančių naujagimių. Principas „palydėk savo vaiką, o aš palydėsiu tave“ turi tapti standartu.
8. Dėl medicininės komunikacijos etikos. Atkreipiame dėmesį, kad medikų vartojama terminija nėra neutrali. Kviečiame akademinę ir medikų bendruomenę vartoti pagarbų, gyvybės vertę pripažįstantį žodyną, kuris formuotų atsakingą visuomenės požiūrį į nėštumą, vaisingumą ir besiformuojančią gyvybę.
9. Dėl sveikatos ir lytiškumo ugdymo mokyklose. Pabrėžiame, kad tėvai yra pirmieji ir savo vaikų ugdytojai. Ši teisė ir pareiga yra įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose. Todėl tik tėvai privalo nuspręsti dėl lytiškumo ugdymo turinio tinkamumo.
9.1. Konstatuojame, kad vaisingumo pažinimas yra neatsiejama sveikatos raštingumo dalis: gebėjimas stebėti, suprasti ir interpretuoti kūno požymius leidžia moterims ir merginoms atsakingai rūpintis sveikata, anksti pastebėti sutrikimus ir priimti sąmoningus sprendimus ginekologinės sveikatos ir asmeninio gyvenimo srityje. Todėl raginame įtraukti į mokyklos bendrųjų programų sveikatos ugdymo sritį (pvz. gyvenimo įgūdžių ir/ar biologijos programas) žmogaus vaisingumo pažinimo kursą. Šios pamatinės sveikatos raštingumo ir savęs pažinimo žinios gali užkirsti kelią lyčių nelygybei, reabilituoti griūvantį santuokos ir šeimos institutą, padėti stabilizuoti demografinę krizę.
9.2. Raginame valstybines ir savivaldybių institucijas remti tėvų kompetencijų ugdymą lytiškumo bei vaisingumo pažinimo srityse ir užtikrinti, kad mokyklinės lytiškumo ugdymo programos papildytų, bet nepakeistų tėvų vaidmens.
9.3. Raginame sveikatos priežiūros sistemos atstovus integruoti vaisingumo pažinimo metodų mokymą į pirminės sveikatos priežiūros paslaugas kaip medicininiu požiūriu pagrįstą ir moters sveikatą palaikančią priemonę.
10. Dėl orios mirties, pagalbos ir paliatyviosios slaugos. Pabrėžiame dvasinės pagalbos ir paliatyviosios slaugos svarbą žmogaus gyvenimo pabaigoje. Žmogaus orumas mirties akivaizdoje saugomas ne nutraukiant gyvybę, o teikiant visapusišką pagalbą, malšinant skausmą ir užtikrinant artimųjų bei specialistų palydėjimą.
IŠVADA:
Lietuvos demografinė situacija reikalauja kompleksinių strateginių, ilgalaikių ir trumpalaikių sprendimų, kurie drąsintų atvirumą gyvybei, o ne jį ribotų. Reikalaujame gerbti medikų sąžinės laisvę bei užtikrinti orias ir prieinamas gimdymo sąlygas visoms šalies moterims. Tik puoselėdami Gyvybės kultūrą ir saugodami šeimą kaip visuomenės ir valstybės pagrindą, galime tikėtis Tautos atgimimo.
Konferencijos organizatoriai:
Lietuvos gydytojų asociacijos „Už žmogaus gyvybę“
Katalikų teologijos fakultetas, VDU
Lietuvos akušerių sąjunga
Laisvos visuomenės institutas
Konferencijos organizatorių vardu LGA Už žmogaus gyvybę pirmininkė
Doc. dr. Eglė Markūnienė