09/12/2015
BREAKING. Spaudoje buvo išplatinta komandos vadovo ir Lietuvos futbolo mėgėjų lygos (LFML) vadovo, kažkada D. Arlauskiui "į galvą" siūliusio Sauliaus Dirdos bendra nuotrauka, o komandos treneris, kaip visada, pasidalino nuotaikingu turnyro Marijampolėje apibendrinimu.
"Kelionė į Marijampolę buvo labai sklandi, tik gaila, jog Prienuose neradome to krašto krepšinio puritono – Virginijaus Šeškaus – rezidencijos. Nežinau, ką mes ten būtume radę, bet ką jis mums būtų pasiūlęs išgerti – atspėti nesunku.
Net ir patiems buvo keista, kaip pavyko „Švyturiui“ pralaimėti tik 0:2. Šita komanda LFF taurėje nužengia po kelis etapus, o jos vartus gina Lietuvos rinktinės vartininkų bei buvęs „Sūduvos“ vyr. treneris Audrius Ramonas. Gaila, tačiau šio meistro nuginkluoti nepavyko.
Savo ruožtu mūsų komandos vartų sargas, apšilimo metu vartęsis tarsi mumija sarkofage, kitame mače praleido dar tris įvarčius. „Rėkliai“ buvo stipri, bet įveikiama komanda – neišnaudojome savo progų, o panevėžiečiai mus baudė.
Žinoma, pralaimėti nėra smagu, tad kai kurie piliečiai net ir tada nelaikė liežuvio už nasrų, trupindami batoną ant kitų. Trenerio kėdė braškėjo, vartininkui buvo siūloma pasikabinti ant vinies ir t.t. Kaip ten bebūtų, patekome į stiprią grupę, todėl nėra čia ko graužtis.
Kiti mūsų varžovai – „Pilviškiai“ – irgi buvo gana nebloga komanda. Viename epizode mus išgelbėjo virpstas, o mes pasinaudojome jų vartininko klaidomis ir laimėjome 3:0. Ramūnas šį kartą atrėmė ne tik tuos smūgiuotus kamuolius, kurie riedėjo tiesiai į jį.
Mače dėl devintos vietos laukė „Sūduvos sakalai“. „Šakalų“ ekipoje buvo legendinis vartininkas, kuris stovėjo be pirštinių ir prieš turnyrą jautė nevaikiškų išgertuvių padarinius. Jis buvo vienintelis, prieš turnyrą bėgiojęs aplink maniežą ir sykį sugebėjęs užkliūti už mūsų komandos žaidėjo.
Buvo nelabai juokinga, kai tas girtas meistras traukė mūsų smūgius, puikias progas versdamas niekais. Nesvarbu, ar su kojomis, ar su galva. Pagaliau vienas trenerio perdavimas buvo paverstas įvarčiu, bet ir toliau vaikščiojome ant peilio ašmenų. Matyt, pasirodėme taip blankiai, nes varžovų komandoje buvo dvi merginos, kurios, beje, mūsų ekipai futbolo aikštėje tikrai nepamaišytų.
Laimėjome ir pralaimėjome po du kartus, visi gavo nemažai pažaisti, turnyras taip pat labai patiko. Galbūt ta devinta vieta nėra dėsninga, tačiau šiam kartui svarbiausia ne tai.
Po čempionato pasitrainiojome po Marijampolės senamiestį, picerijoje keli piliečiai suvalgė po šeimyninę picą, o Ramūnas pabandė „zamutit“ su padavėja. Deja, nesėkmingai. Nesėkmingai jam taip pat sekėsi aiškinti, kad Vilnius – Dzūkijos provincija. Už tokius teiginius pilietis buvo pamalonintas sparnuotomis tuteišiškojo lobyno frazėmis.
Tai tiek. Puiku, kad dalyvavome. Netgi ir taurę iškovojome. Buvo privilegija kovoti su plunksnos broliais ir rajono bratanais", – batoną po turnyro Marijampolėje trupino komandos vyr. treneris Karolis Tretjakas.
