Vaikų psichologo konsultacijos

Informacija tėveliams (daugiau - žr. Suzuki progimnazijos TaMo dienyne):

Apie autizmą

Balandžio 2 d. buvo minima Pasaulinė autizmo supratimo diena, o visą balandžio mėnesį esame raginami labiau įsigilinti į autistiškų žmonių poreikius, sunkumus, realybę. Tačiau aš žodį „supratimo“, pakeisčiau į – „priėmimo“. Vargu ar mes – neurotipiški žmonės pajėgūs suprasti jų pasaulį, tačiau priimti jį tikrai galime ir turime to mokyti savo vaikus. Kiekvienoje įstaigoje turėjome, turime ir tikrai turėsime autistiškų vaikų. Jei pažįsti vieną autistą – tai ir pažįsti tik vieną autistą. Tai reiškia, kad jie, kaip ir mes kiekvienas, esame skirtingi. Tad vieno modelio visiems pritaikyti nepavyks. Autizmo sutrikimo spektras labai platus: nuo vos pastebimų simptomų iki sunkios negalios. Tokiam vaikui esant grupėje / klasėje, neretai kyla pasipiktinimas iš tėvų, noras tą vaiką iškelti, perkelti kitur, atsikratyti juo. Kyla nerimas dėl savo vaiko saugumo, tėvai nežino, kaip su savo vaiku kalbėtis apie autizmą, tačiau sakyčiau, kad labiausiai baisu to, ko nepažįstame. Nepaliauju žavėti vaikų tolerancija, gebėjimu priimti kitokį vaiką grupėje / klasėje, prisitaikyti, atpažinti jo poreikius ir padėti autistiškam vaikui tuos poreikius patenkinti bendrystėje su visais. Tėvus raginu kylantį nerimą išsakyti atvirai be emocijų ir priešiškumo. Pasikalbėjimai, aiškumas visada nuramina aistras ir sustiprina empatiją. Ar tai padaryti lengva – tikrai ne. Autistiškas vaikas – iššūkis visiems: auklėtojoms, mokytojoms, administracijai, psichologams, vaikams, bet labiausiai – tėvams. Iššūkis – tai nereiškia blogai. Tai reiškia, kad mes ir vėl mokomės tuos iššūkius įveikti, o po kiekvieno tokio vaiko išeiname stipresni, atviresni pasauliui, pasipildę savo žinių bagažą, o svarbiausiai – žmogiškesni. Tad:
• Vietoje piktinimosi – paklauskite kaip vyksta veikla grupėje, klasėje, kaip tenkinami skirtingi vaikų poreikiai, išsakykite savo nerimą konstruktyviai.
• Vietoj baimių – pasidomėkite tuo, kas jums tą nerimą kelia – konkrečiai autizmu.
• Vietoj savo vaiko gąsdinimo, liepimo nesiartinti ar atsiriboti nuo autistiško vaiko – paraginkite domėtis juo, pastebėti ką tas vaikas geba, moka, daro gerai.
• Vietoj smerkimo ar atstūmimo – paklauskite autistiško vaiko šeimos, kokios pagalbos jiems reikia? Nes pagalbos jiems reikia dažnai ir įvairios. Dažniausiai - žmogiškos.
• Paklauskite, gal pagalbos reikia auklėtojoms ar mokytojoms ? Greičiausiai jos atsakys „ ačiū, nereikia“, bet vien jau šis klausimas rodo, kad jūs esate supratingas, rūpestingas žmogus ir jums ne vis vien.
• Nei vienas nesame garantuoti, kad vaiko su autizmo spektro sutrikimu neturėsime savo šeimoje ar artimoje aplinkoje. Kuo anksčiau suvoksime, priimsime „kitokumo“ realybę, tuo jausimės tvirtesni ir ramesni.
• Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, autistišką vaiką savo vaiko grupėje / klasėje priimkite kaip dovaną. Jie vaikus išmoko pagarbos, tolerancijos, priėmimo ir – nesistebėti kitokiu žmogumi.

Teminių knygų skaitymas ir aptarimas šeimoje - taikliausia prevencija. Tiesiai į protą ir širdį.

Renkama STEP paauglių tėvų (12-17 m.) grupė.
STEP - pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo programa Lietuvoje įgyvendinama nuo 2011 metų. Jau daugybė programą baigusių tėvų džiaugiasi rezultatais ir bendryste su savo vaikais. Pozityvioji tėvystė jau nebesuprantama, kaip socialinės rizikos tėvų perauklėjimo priemonė, o kaip socialiai atsakingų ir sąmoningų tėvų noras tobulinti savo santykį ir kurti ryšį su vaiku, kad ir kokio amžiaus vaikas būtų. Daugumai tėvų tėvystė yra džiaugsmas ir malonus rūpestis. Rūpestis dažnai tampa ne tokiu maloniu ir džiaugsmo sumažėja vaikui peržengus paauglystės slenkstį. Savęs paieškos, maištavimas, irzlumas, užsisklendimas, atsiribojimas nuo šeimos, draugų idealizavimas – tipiniai paauglystės iššūkiai, kuriuos tėvams neretai sunku priimti, suprasti bei toleruoti. Iš to kylančios bendravimo, susikalbėjimo problemos aptemdo šeimos darną ir gali stipriai neigiamai paveikti tėvų–vaikų santykius tolimesnėje perspektyvoje. Pakeisti paauglį - misija sudėtinga, sunkiai įmanoma ir gali būti net gi žalinga. Tačiau tėvai gali keisti save, savo požiūrį, žodyną, elgesį, nuostatas ir įsitikinimus bendraujant su paaugliu. Paauglystė - sudėtingas, bet tuo pačiu ir nepaprastai gražus metas. Raktas į šio pasaulio pažinimą tėvų kišenėje.
Programą sudaro 9 susitikimai
Susitikimai 1 kartą per savaitę pirmadieniais 17.30 val.
Susitikimo trukmė 2 val..
Mokestis asmeniui 50 eur., porai - 70 eur.
Adresas: Stulginskio g. 61, Kaunas
Pirmasis susitikimas spalio 23 d..
Daugiau informacijos ir registracija tel..+37067881406
Grupę vesiu aš, psichologė Raimonda Strazdienė
Registracija iki spalio 13 d.

Adaptacija - išlikimo sąlyga
Adaptacija – tai procesas, kuomet kuriasi pozityvi ugdytinio sąveika su nauja aplinka. Tai vienas iš daugelio apibrėžimų ir vienas iš nedaugelio, kuriame yra raktinis žodis – procesas. Prasidėjus rugsėjui, naujiems mokslo metams į ugdymo įstaigas pabyra tūkstančiai lopšelinukų, darželinukų, pirmokų, penktokų, gimnazistų ir jiems visiems vyksta adaptacija. Galų gale, daugybė tėvų po pertraukos grįžta į darbą – adaptacija. Ji vyksta nuolat, skirtinguose mūsų gyvenimo ir amžiaus perioduose. Ji vyksta gamtoje, augalų, gyvūnų ir žmonių pasaulyje. Adaptacija – išlikimo sąlyga.
Daugiausia dėmesio įprastai skiriama apie lopšelinukų adaptaciją. Dažniausiai ji būna pirma, skausmingiausia ir daugiausia išbandymų reikalaujanti tiek vaikams, tiek tėvams, tiek ir pedagogams. Ar ji bus sklandi, sėkminga, priklauso nuo daugybės faktorių: tėvų požiūrio, pasitikėjimo įstaiga ir joje dirbančiais pedagogais, vaiko asmenybės, prieraišumo formos, vaiko fizinės ir psichinės sveikatos, šeimos vidinės atmosferos, tėvų jautrumo ir išankstinių nuostatų, pedagogų kvalifikacijos bei žmogiškumo, bendros įstaigos kultūros ir taip toliau. Galima būtų dar vardinti daugybę faktorių arba apibendrintai pasakius – viskas yra svarbu. Internete ar literatūroje galima rasti tikrai daug informacijos, patarimų, ką daryti, kad adaptacija praeitų kuo lengviau. Tikiu, kad tėveliai pasidomi ir stengiasi tų rekomendacijų laikytis. Savo ruožtu, per eilę metų stebint šį procesą, kalbantis su tėvais ir pedagogais, pasidariau ir savų įžvalgų, kuriuos gali būti naudingos.
• Duokite laiko sau ir vaikui. 2-3 mėn. – normalus adaptacinis laikas mažam vaikui.
• Ašaros, nenoras skirtis – normalu. Daugiau klausimų ar nerimo keltų, jei vaikas iškart priimtų naujas, pasikeitusias sąlygas, nesipriešintų, o svetimus jam žmones priimtų mieliau nei savus.
• Pagal galimybes, nepalikite vaiko visai dienai. Ypač tų vaikų, kuriems adaptacija sunki. Gali pasirodyti, kad vaikas nurimo, susitaikė, priėmė situaciją, tačiau verta atkreipti dėmesį ar tai ne apatija. Apatija atsiranda dėl traumos ir bejėgystės jausmo.
• Adaptaciniame laikotarpyje nepalikite vaiko nakčiai ne namuose, net ir pas senelius, net jei tokia praktika anksčiau ir buvo. Šiuo metu jiems reikia atstatyti saugumą ir pasitikėjimą jumis – tėvais.
• Savaitgalius, laiką po darželio leiskite ramiai. Venkite žaidimo kambarių, prekybos centrų, aikštelių, svečių. Per daug dirgiklių. Geriausia laiką leisti ramiai namuose, su šeima ar gamtoje.
• Jei vaiką vis dar maitinate krūtimi – dabar ne laikas tai nutraukti. Tas pats ir su čiulptuku. Jei nenutraukėte iki ėjimo į lopšelį, palaukite dar bent pusę metų.
• Adaptacijos periodu ne laikas mokyti puoduko reikalų. Dažnam vaikui tai kelia stresą. Atidėkite šio naujo įgūdžio mokymą šiek tiek.
• Net ir savaitgaliais išlaikykite rutiną panašią į darželio dienotvarkę. Rutina vaikams teikia saugumą, aiškumą.
• Prašykite artimųjų (senelių, tetų, kaimynų ir pan.), kad vaiko neklausinėtų apie darželį. Greičiausiai vaikai iš viso ignoruos šį žodį.
• Neaptarinėkite sudėtingos situacijos darželyje vaikui girdint.
• Per savaitgalį palikite darželio temą ramybėje. Juk ir jums nesinorėtų, kad kas nors sekmadienį vis primintų „tai eisi ryt į darbelį?“, „oi kaip smagu darbelį, kolegas susitiksi“ ir pan..
• Pasirūpinkite savimi, savo poreikiais, poilsiu. Nesutvarkyti namai palauks. Susidėliokite prioritetus, nes viskas vienu metu būti negali. Galbūt kažko yra per daug? Ko vardan ko galite atsisakyti šiuo metu?
Absoliučiai didžiajai daliai vaikų adaptacija įvyksta. Mūsų visų, suaugusių užduotis – kad ji praeitų sklandžiai ir kiek įmanoma mažiau traumuojančiai.
Psichologė Raimonda Strazdienė

„Big Brothers Big Sisters“: Didžioji Draugė mergaitei ar paauglei Kviečiame mergaites ir paaugles (7-14 metų), kurios jaučiasi vienišos, nepasitiki savimi ar stinga motyvacijos, dalyvauti programoje „Big Brothers Big Sisters“, kuri įgyvendinama Paramos vaikams centre, Vilniuje.

Tinkamas paskaityti ir permąstyti savo vaikų miegą. Ar jūsų vaikas miega pakankamai?

Kurią valandą reikia guldyti vaikus miegoti: tai patiks ne visiems Kodėl vaikai, kurie eina miegoti anksti, užauga sveikesni ir galbūt netgi protingesni? Į šį klausimą bando atsakyti ne vieno vaikų sveikatos tyrimo organizatoriai.

Ar ir Jus aplanko jausmas, kad visą dieną būname šalia vaiko, bet ne su juo?

Nors karantinas sulėtino, apribojo šeimų judėjimą, tačiau padidėjo užimtumas atliekant kasdienes veiklas ir pareigas namuose. Įdomu, kad visą dieną būdami su tėvais, vaikai ir toliau siekia jų dėmesio. Panašu, kad jiems neužtenka mokytojo, korepetitoriaus, auklėtojo ar virėjo (ką jau kalbėti apie tėvus, kurių namai pavirto ofisu) – vaikams vistiek reikia mamos ir tėčio!

Buvimas „čia ir dabar“ su vaiku gali būti ypatingas. Kai parodome vaikui, kad tai, kas svarbu jam, rūpi ir mums, leidžiame jam pasijusti svarbiu ir mylimu. Būti su vaiku „iš tikrųjų“ galime bet kuriuo metu ar bet kurioje situacijoje (pvz. žaisdami stalo žaidimą, futbolą, juokaudami, pasikalbėdami, aptardami maisto pirkinių sąrašą, tikrindami atsargas ir kt.).
O kas jeigu bent 30 min. paskirtume bendrai maloniai šeimos veiklai ar individualiam žaidimui? Kas nutiktų jeigu toks laikas atrastų savo vietą dienotvarkėje kelis kartus per savaitę, o gal net ir kasdien?

Žaidimas – tai būtina ir svarbiausia veikla sveikai vaiko socialinei, pažintinei, emocinei ir fizinei raidai. Jo metu ugdomas kūrybiškumas, kalba, gebėjimas mąstyti, kurti tarpusavio santykius. Žaidimas padeda šeimos nariams atsipalaiduoti ir mėgautis buvimu kartu „čia ir dabar“.

#1 Žaidimo metu skirkite visą savo dėmesį vaikui. Išjunkite televizorių, pasidėkite toliau mobilujį telefoną. Žinojimas, kad mamos ar tėčio dėmesiu nereikės su niekuo dalintis, nuramina ir padeda vaikui jaustis ypatingu.

#2 Skirkite laiko pažaisti kasdien. Leiskite vaikui parinkti žaidimą, reikalingas priemones, kurti taisykles. Žaidimą turi vesti vaikas, tačiau tėvai visuomet gali pateikti pasiūlymų ar netiesioginių pamokymų.

#3 Rinkitės žaidimus, kurie atitinka vaikų amžių (ypač jauniausiojo). Tai gali būti ne tik stalo, fiziniai žaidimai, bet ir džiugia veikla paverstas namų ruošos darbas (pvz.kojinių rūšiavimas ir jų mėtymas į skalbinių krepšį).

#4 Išnaudokite laiką prieš miegą. Kad ir kokia "busy" diena buvo, paskirkite vaikui bent 10-15 min. Tiesiog pabūkite šalia apsikabinę, jei norisi, paplepėkite (ar net pasikutenkite?!), aptarkite praėjusią dieną ar tiesiog užmerkę akis pagulėkite kartu. Šios artumo akimirkos suteikia tiek ramybės ir saugumo kiekvienam!

Parengta pagal:
Jonynienė, J. (2015m.) Kaip žaisti su vaiku. STEP 0-5 tėvų mokymo programos metodinė priemonė.
https://raisingchildren.net.au/school-age/family-life/family-relationships/parent-child-relationships

SIEKIANTIEMS ĮVEIKTI STIPRAUS NERIMO AR PANIKOS PRIEPUOLIUS
Grupinių užsiėmimų ciklas Vilniuje nuo 2020 m. sausio 28 d.
Veda psichologė Gintarė Dailydė bei gydytojas-psichoterapeutas dr.Julius Neverauskas.
Užsiėmimai vyks antradieniais, vakarais nuo 18 val. Vilniuje, „Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centre“, adresu Lvovo g.7/Slucko g. 6.
Negydomas panikos sutrikimas savaime praeina labai retai. Užsiėmimuose, kurie yra labai struktūruoti, dirbsime pagal kognityvinės ir elgesio psichoterapijos principus bei mokysimės praktinių įgūdžių, leidžiančių valdyti ir įveikti panikos priepuolius bei panikos sutrikimą. Ši psichoterapijos rūšis, kaip patvirtina daugybė mokslinių tyrimų, yra veiksmingiausias psichologinis metodas, stipraus nerimo ir panikos sutrikimui gydyti. Siekiant užtikrinti maksimaliai efektyvų darbą, į grupinius užsiėmimus klientai bus priimami tik po psichologės įvadinės individualios konsultacijos.
Visą kursą sudaro:
• Įvadinė individuali konsultacija (50 min.), kurios metu psichologė įvertina kliento situaciją, padeda nuspręsti, ar grupiniai užsiėmimai gali būti naudingi, taip pat, reikalui esant, suteikia informacijos apie papildomus arba kitus pagalbos būdus. Konsultacijos kaina – 20 eur.
• 8 grupiniai 2 val. trukmės užsiėmimai, kurių metu mokomasi praktinių įgūdžių, leidžiančių geriau valdyti savo mąstymą bei elgesį ir taip susitvarkyti su nerimo ir panikos priepuoliais. Grupinių užsiėmimų kaina – 159 eurų, galima mokėti ir dalimis. Grupėje iki 12 dalyvių.
• Pageidaujantiems baigiamoji individuali konsultacija (50 min.), kurios metu aptariami kliento įgyti įgūdžiai ir sudaromas papildomas individualus atkryčio prevencijos planas. Konsultacijos kaina – 20 eur.
Registruotis prašome užpildant anketą https://forms.gle/rZ9pyL4XCnh5ddQ58 arba el.paštu [email protected] . Dėl papildomos informacijos galima skambinti tel. 8 602 50142, 8 616 53444.
Užsiėmimai vyks Vilniuje, „Šiuolaikinės psichologijos ir psichoterapijos centre“, adresu Lvovo g.7/Slucko g. 6 (www.e-psichoterapija.lt).