25/09/2023
Adaptacija - išlikimo sąlyga
Adaptacija – tai procesas, kuomet kuriasi pozityvi ugdytinio sąveika su nauja aplinka. Tai vienas iš daugelio apibrėžimų ir vienas iš nedaugelio, kuriame yra raktinis žodis – procesas. Prasidėjus rugsėjui, naujiems mokslo metams į ugdymo įstaigas pabyra tūkstančiai lopšelinukų, darželinukų, pirmokų, penktokų, gimnazistų ir jiems visiems vyksta adaptacija. Galų gale, daugybė tėvų po pertraukos grįžta į darbą – adaptacija. Ji vyksta nuolat, skirtinguose mūsų gyvenimo ir amžiaus perioduose. Ji vyksta gamtoje, augalų, gyvūnų ir žmonių pasaulyje. Adaptacija – išlikimo sąlyga.
Daugiausia dėmesio įprastai skiriama apie lopšelinukų adaptaciją. Dažniausiai ji būna pirma, skausmingiausia ir daugiausia išbandymų reikalaujanti tiek vaikams, tiek tėvams, tiek ir pedagogams. Ar ji bus sklandi, sėkminga, priklauso nuo daugybės faktorių: tėvų požiūrio, pasitikėjimo įstaiga ir joje dirbančiais pedagogais, vaiko asmenybės, prieraišumo formos, vaiko fizinės ir psichinės sveikatos, šeimos vidinės atmosferos, tėvų jautrumo ir išankstinių nuostatų, pedagogų kvalifikacijos bei žmogiškumo, bendros įstaigos kultūros ir taip toliau. Galima būtų dar vardinti daugybę faktorių arba apibendrintai pasakius – viskas yra svarbu. Internete ar literatūroje galima rasti tikrai daug informacijos, patarimų, ką daryti, kad adaptacija praeitų kuo lengviau. Tikiu, kad tėveliai pasidomi ir stengiasi tų rekomendacijų laikytis. Savo ruožtu, per eilę metų stebint šį procesą, kalbantis su tėvais ir pedagogais, pasidariau ir savų įžvalgų, kuriuos gali būti naudingos.
• Duokite laiko sau ir vaikui. 2-3 mėn. – normalus adaptacinis laikas mažam vaikui.
• Ašaros, nenoras skirtis – normalu. Daugiau klausimų ar nerimo keltų, jei vaikas iškart priimtų naujas, pasikeitusias sąlygas, nesipriešintų, o svetimus jam žmones priimtų mieliau nei savus.
• Pagal galimybes, nepalikite vaiko visai dienai. Ypač tų vaikų, kuriems adaptacija sunki. Gali pasirodyti, kad vaikas nurimo, susitaikė, priėmė situaciją, tačiau verta atkreipti dėmesį ar tai ne apatija. Apatija atsiranda dėl traumos ir bejėgystės jausmo.
• Adaptaciniame laikotarpyje nepalikite vaiko nakčiai ne namuose, net ir pas senelius, net jei tokia praktika anksčiau ir buvo. Šiuo metu jiems reikia atstatyti saugumą ir pasitikėjimą jumis – tėvais.
• Savaitgalius, laiką po darželio leiskite ramiai. Venkite žaidimo kambarių, prekybos centrų, aikštelių, svečių. Per daug dirgiklių. Geriausia laiką leisti ramiai namuose, su šeima ar gamtoje.
• Jei vaiką vis dar maitinate krūtimi – dabar ne laikas tai nutraukti. Tas pats ir su čiulptuku. Jei nenutraukėte iki ėjimo į lopšelį, palaukite dar bent pusę metų.
• Adaptacijos periodu ne laikas mokyti puoduko reikalų. Dažnam vaikui tai kelia stresą. Atidėkite šio naujo įgūdžio mokymą šiek tiek.
• Net ir savaitgaliais išlaikykite rutiną panašią į darželio dienotvarkę. Rutina vaikams teikia saugumą, aiškumą.
• Prašykite artimųjų (senelių, tetų, kaimynų ir pan.), kad vaiko neklausinėtų apie darželį. Greičiausiai vaikai iš viso ignoruos šį žodį.
• Neaptarinėkite sudėtingos situacijos darželyje vaikui girdint.
• Per savaitgalį palikite darželio temą ramybėje. Juk ir jums nesinorėtų, kad kas nors sekmadienį vis primintų „tai eisi ryt į darbelį?“, „oi kaip smagu darbelį, kolegas susitiksi“ ir pan..
• Pasirūpinkite savimi, savo poreikiais, poilsiu. Nesutvarkyti namai palauks. Susidėliokite prioritetus, nes viskas vienu metu būti negali. Galbūt kažko yra per daug? Ko vardan ko galite atsisakyti šiuo metu?
Absoliučiai didžiajai daliai vaikų adaptacija įvyksta. Mūsų visų, suaugusių užduotis – kad ji praeitų sklandžiai ir kiek įmanoma mažiau traumuojančiai.
Psichologė Raimonda Strazdienė
