23/08/2026
Kai žvelgi iš mamos ir specialistės pozicijos
Pastarosios dešimt dienų Londone buvo intensyvios – kupinos naujų patirčių, susitikimų, pažinčių ir daugybės PIRMŲ kartų. Vienas pagrindinių kelionės tikslų buvo sūnaus tarptautinė anglų kalbos stovykla Regent’s University London.
Sūnui – anglų kalba, savarankiškumas ir kasdienis bendravimas su bendraamžiais iš skirtingų pasaulio šalių.
Man – galimybė tą pačią aplinką pamatyti dviem žvilgsniais: mamos ir edukologės bei specialiosios pedagogės.
Pasiruošimas prasidėjo dar pavasarį. Po kelių nuotolinių skirtingų programų pristatymų pasirinkome pilnos dienos stovyklą, kurioje didelė dalis dienos skiriama kryptingoms anglų kalbos pamokoms, o pati kalba tampa natūralia kasdienio bendravimo priemone.
Prieš stovyklą vyko nuotolinis anglų kalbos lygio nustatymas ir pokalbis, naudojant DI pagrindu veikiantį vertinimo įrankį. Vaikai iš anksto suskirstyti pagal amžių ir kalbos lygį. Sūnaus grupėje – 16 vaikų iš Japonijos, Turkijos, Italijos, Danijos, Belgijos ir kitų šalių.
Tačiau labiausiai mano profesinį smalsumą pažadino ne pati programa.
Jau pirmą rytą buvo aiškiai matyti, kiek daug dėmesio skiriama sistemai aplink vaiką. Individuali ID kortelė, aiški atvykimo ir išėjimo tvarka, atsakomybės, kontaktinė informacija, komunikacija su tėvais ir konkretus grįžtamasis ryšys apie vaiko dieną atskiruose kabinetuose tėvams.
Uždavus daugiau klausimų darbuotoja pasiteiravo, ar dirbu švietimo srityje. Atsakius teigiamai, pokalbis netikėtai virto profesine pažintimi – turėjau galimybę iš arčiau pamatyti ugdymo erdves, klases ir išgirsti apie jų darbo principus.
Kelionės metu taip pat teko apsilankyti City of London School, šalia St Paul’s esančioje akademiškai itin stiprioje nepriklausomoje mokykloje, bei DLD College London. City of London School pati nurodo, kad jos mokinių rezultatai nuolat yra tarp stipriausių šalyje – 2025 m. 75 proc. A-level įvertinimų sudarė A*–A. DLD College London – kitokio profilio, moderni tarptautinė nepriklausoma dieninė ir boarding mokykla, pelniusi nacionalinių įvertinimų už inovacijas ir mokinių gyvenimo organizavimą. O Regent’s University London išsiskiria pirmiausia savo tarptautiškumu – čia susitinka daugiau kaip 140 tautybių, todėl jo stiprybę tiksliau vertinti ne tradicinių bendrųjų reitingų, o tarptautinės studijų aplinkos kontekste.
Vis dėlto didžiausią įspūdį paliko ne pavadinimai, pastatai ar reitingai.
Paliko tai, kaip organizuojama kasdienė vaiko patirtis, kaip ugdomas jo pasitikėjimas savimi, emocinis intelektas.
Klasėje mokytojas nėra paliekamas vienas – šalia dirba padėjėjai, kai kuriose veiklose įsitraukia ir papildomi suaugusieji ar savanoriai. Specialiojo pedagogo akimis tai reiškia labai daug: atsiranda daugiau galimybių vaiką pastebėti dar tada, kai jam tik pradeda reikėti pagalbos, o ne tuomet, kai sunkumas jau tapo problema.
Įsiminė ir emociniam saugumui skirtos erdvės – vietos, kuriose vaikas gali atsitraukti, nusiraminti, pabūti vienas, žinodamas, kad šalia yra darbuotojas.
Dar vienas profesiškai svarbus principas – kiekvienas specialistas, teikiantis vaikui pagalbą, aiškiai dokumentuoja savo veiksmus. Ne dėl „dar vieno dokumento“, o tam, kad būtų aišku: kas įvyko, kokia pagalba suteikta, kas ją suteikė ir kas vyksta toliau.
Labai stipriai pajutau ir kitą dalyką – mokykla ir šeima čia suprantamos kaip viena komanda aplink vaiką. Aiškūs susitarimai tarp vaiko ir mokytojo, tarp mokyklos ir tėvų, aiškios ribos ir atsakomybės.
O viena mintis liko ypač ilgam:
Nauja diena – naujas baltas lapas.
Vakarykštė vaiko klaida aptariama, tačiau ji neturi tapti jo etikete šiandien.
Kaip specialiajai pedagogei ši mintis man labai artima. Kartais svarbiausia pagalba vaikui prasideda ne nuo naujos metodikos ar dar vienos taisyklės, o nuo suaugusiojo gebėjimo kitą rytą į jį pažvelgti iš naujo.
Po tokios patirties nesinori lyginti, kurios šalies švietimo sistema „geresnė“, bet džiaugiuosi turėta ypatinga galimybe pamatyti skirtingas mokyklas ir bandyti suprasti kiek daug galimybių yra gyvenime.
P.s. šį kartą Londonas man apie visai neplanuotas, bet labai malonias pažintis, kurios virto galimybėmis pamatyti ugdymo įstaigas.
Smagu pasidžiaugti, kad Lietuvoje tikrai daug turime galimybių tobulėti, mokytis, bet liūdna, kad vis kažką bandoma pritaikyti, tada metama ir vėl imamas kitas pavyzdys, tačiau nekuriame ilgalaikių tradicijų bei dažnai pamirštama pagrindinė įstaigos veiklos kryptis. Ir dar daug galima būtų pasakoti...
