Vidinio Autoriteto Studija / Kristina Bulovaite

Vidinio Autoriteto Studija / Kristina Bulovaite Erdvė moteriai, kuri iš vidinės painiavos renkasi aiškumą, ramybę ir savą autoritetą gyvenimo pokyčių metu. Tapk savo autoritetu.

Dirbu su lietuvėmis moterimis online visame pasaulyje, o UK Peterborough galimos ir gyvos sesijos.

28/06/2026

Didžiausia laisvė nėra tada, kai viskas gyvenime tobula.

Didžiausia laisvė yra tada, kai gali būti savimi.

Be kaltės. Be bandymo įtikti. Be poreikio įrodyti.

Ir nuo tos akimirkos gyvenimas pradeda keistis.

🤍 Kristina

24/06/2026

Žmogus sako:

„Nežinau, ką daryti.“

O aš matau, kad jis jau žino.

Tik labai sunku sau tai pripažinti.

Kančią kuria ne norai. Kančią kuria prisirišimas.Šitą supratau ne iš knygų ir ne iš kursų. Supratau todėl, kad pati ne k...
19/06/2026

Kančią kuria ne norai. Kančią kuria prisirišimas.

Šitą supratau ne iš knygų ir ne iš kursų. Supratau todėl, kad pati ne kartą per tai ėjau.

Ilgą laiką atrodė, kad gavus tai, ko norisi, pagaliau ateis ramybė. Daugiau pinigų, daugiau aiškumo, daugiau meilės, daugiau saugumo.

Bet gyvenimas taip neveikia.

Pasiekus vieną tikslą atsiranda kitas. Išsprendus vieną problemą atsiranda naujų klausimų. Gavus tai, ko ilgai norėjosi, po kurio laiko atsiranda nauji norai.

Ir tai yra normalu.

Noras kurti, augti, mylėti, siekti ir patirti yra natūrali žmogaus būsena. Problema prasideda tada, kai laimė, ramybė ir savivertė tampa priklausomos nuo rezultato.

Tačiau matau labai aiškų skirtumą tarp noro ir prisirišimo.

Kai nori, judi pirmyn.

Kai prisiriši, pradedi kentėti.

Nes tada laimė, ramybė ir savivertė tampa priklausomos nuo to, ar gausi tai, ko nori.

O tada gyvenimas persikelia kažkur į ateitį.

Tik gyvenimas niekada nevyksta ateityje.

Jis visada vyksta dabar.


Kelias minutes žiūrėjau į registracijos mygtuką ir galvojau, ar tikrai man ten vieta.Šiandien vos neuždariau registracij...
17/06/2026

Kelias minutes žiūrėjau į registracijos mygtuką ir galvojau, ar tikrai man ten vieta.

Šiandien vos neuždariau registracijos lango.

Pamačiau renginį ir pirma mintis buvo:

„Kas aš tokia ten eiti?“

Iš savo veiklos dar neuždirbu tiek, kiek norėčiau.

Vis dar ieškau savo krypties. Vis dar mokausi. Vis dar abejoju. Ir tada supratau.

Galbūt problema ne ta, kad dar nepasiekiau ten, kur noriu.

Galbūt problema ta, kad vis laukiu momento, kada pagaliau pasijusiu pakankama.

Kai uždirbsiu daugiau. Kai turėsiu daugiau klientų.

Kai būsiu labiau pasitikinti savimi. Kai bus aiškiau.

Tik gyvenimas kažkodėl nevyksta po to.

Jis vyksta dabar.

Ir kartais vienintelis žingsnis, kurį reikia padaryti, yra nueiti ten, kur šiek tiek baisu.

Ne todėl, kad esi pasiruošusi.

Bet todėl, kad nebenori laukti.

Problema nėra ta, kad nežinome, ką daryti. Problema ta, kad laukiame momento, kada pagaliau pasijusime pakankami.
O tas momentas gali taip ir neateiti.

Šiandien supratau vieną labai svarbų dalyką.Bandžiau įsivaizduoti, kokia moterimi būčiau tapusi, jeigu būčiau augusi kit...
03/06/2026

Šiandien supratau vieną labai svarbų dalyką.

Bandžiau įsivaizduoti, kokia moterimi būčiau tapusi, jeigu būčiau augusi kitoje šeimoje. Mokytojų šeimoje. Verslininkų šeimoje. Ramesnėje. Saugesnėje.

Ir kuo ilgiau apie tai galvojau, tuo labiau supratau, kad neįsivaizduoju savęs niekur kitur.

Ne todėl, kad viskas buvo gražu. Nebuvo.

Buvo baimės. Buvo skausmo. Buvo dalykų, kurių nelinkėčiau patirti nė vienam vaikui.

Tačiau tai buvo mano kelias.

Mes dažnai žiūrime į savo gyvenimą per tai, kas mums nutiko. Per tai, kas skaudėjo. Per tai, ko negavome. Taip ilgai žiūrime į savo žaizdas, kad nebematome žmogaus, kuriuo tapome.

Šiandien pirmą kartą labai aiškiai pamačiau save.

Ne savo klaidas.

Ne savo nesėkmes.

Ne neteisingus pasirinkimus.

Pamačiau moterį, kuri visą gyvenimą gyveno ne tobulą gyvenimą, o gyvą gyvenimą.

Moterį, kuri klydo. Mylėjo. Nusivylė. Pradėjo iš naujo. Kartais pasiklydo ir vėl save surado.

Ir staiga pamačiau ne tik tai, kas man buvo padaryta.

Pamačiau ir tai, ką sukūriau.

Žmones, kuriuos myliu.

Patirtis, kurios mane augino.

Gyvenimą, kuris mane keitė.

Ir pirmą kartą nebejaučiu poreikio ieškoti kitos savo versijos.

Nes neįsivaizduoju savęs niekur kitur.

Pamačiau moterį, kuri visą gyvenimą gyveno ne tobulą gyvenimą, o gyvą gyvenimą.

Ir tame yra grožis. ❤️

“Ką pagalvos?”Na ir ką?“O jei nepavyks?”Na ir ką?“O jei atmes?”Na ir ką?Vien šitas paprastas klausimas sugriauna labai d...
31/05/2026

“Ką pagalvos?”
Na ir ką?

“O jei nepavyks?”
Na ir ką?

“O jei atmes?”
Na ir ką?

Vien šitas paprastas klausimas sugriauna labai daug dirbtinių baimių. Tų, kurias mes patys susikuriame savo galvoje ir leidžiame joms valdyti mūsų pasirinkimus.

Mes taip dažnai sustojame ne todėl, kad negalime. Ne todėl, kad mums kažko trūksta. O todėl, kad bijome būti pamatyti ne tobuli, ne iki galo pasiruošę, dar ieškantys, dar nežinantys.

Bet kas iš tikrųjų atsitinka, jei kažkas pagalvos kažką ne taip? Kas atsitinka, jei nepasiseks iš pirmo karto? Kas atsitinka, jei kažkas tavęs nesupras ar atmes?

Dažniausiai - nieko.
Gyvenimas nesustoja.

Ir tikras vidinis autoritetas ateina ne tada, kai jau turi visus atsakymus, o tada, kai leidi sau jų dar neturėti. Kai nebevaidini, kad viską žinai, ir tiesiog judi toliau.

Labai daug baimių praranda savo galią tą akimirką, kai nustoji nuo jų bėgti ir tiesiog paklausi:

na ir ką?

Mes dažnai ieškome žmonių, kurie pasakytų, kaip gyventi teisingai.Kas teisinga.Ką rinktis.Kur eiti.Bet tiesa ta, kad nie...
30/05/2026

Mes dažnai ieškome žmonių, kurie pasakytų, kaip gyventi teisingai.

Kas teisinga.
Ką rinktis.
Kur eiti.

Bet tiesa ta, kad niekas negali būti tavo gyvenimo ekspertas.

Mes galime būti tik savo gyvenimo ekspertais.

Kitas žmogus gali padėti tau pamatyti.
Padėti sustoti.
Padėti atsigręžti.

Bet jis negali nugyventi tavo jausmo.
Negali už tave pajusti tavo tiesos.

Kartais mes taip stipriai ieškome atsakymų išorėje, kad nustojame girdėti save.

O visi atsakymai prasideda ne tada, kai kažkas juos duoda.

Jie prasideda tada, kai pagaliau atsigręži į save.

Ten ne visada tylu.
Ten ne visada ramu.

Bet būtent ten prasideda tikras aiškumas.

Tu gali labai ilgai gyventi tarp:„aš jaučiu“ir„bet dar palauksiu“.Ir būtent tame tarpe žmogus praranda daugiausia savęs....
27/05/2026

Tu gali labai ilgai gyventi tarp:
„aš jaučiu“
ir
„bet dar palauksiu“.

Ir būtent tame tarpe žmogus praranda daugiausia savęs.

Nes viduje jau seniai aišku.

Bet išorėje dar bandoma gyventi taip, lyg niekas nesikeistų.

Ir vieną dieną tampa per sunku toliau save stabdyti.

Tada ir prasideda tikras pokytis.


Address

Druskininkai

Website

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Vidinio Autoriteto Studija / Kristina Bulovaite posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The School

Send a message to Vidinio Autoriteto Studija / Kristina Bulovaite:

Shortcuts

Share

Category