23/09/2026
O gal aš jau per daug rodausi?
Pradedi aktyviau reklamuotis. Kuri savo blogą, rodai savo darbą, produktus, paslaugas. Du–tris kartus per dieną įkeli „Stories“: čia ką šiandien pagaminai, čia ką parduodi, čia darbo procesas, čia naujas receptas, čia tiesiog pasigyrei, nes, nu velnias, gražiai padarei ir nori parodyti. Kartais įkeli save, kartais šeimą, kelionę, kavą, gyvenimą – viską, iš ko ir susideda normalus gyvas blogas.
Ir tada labai greitai galvoje pradeda kirbėti:
„O gal aš jau per daug?“
Gal per dažnai dedu?
Gal per daug rodau savo darbus?
Gal jau visiems atsibodau?
Gal žmonės galvoja: „Nu ir vėl ji su tais savo tortais...“?
Tau atrodo, kad visi tave mato todėl, kad TU save matai visą dieną.
Tu nufilmavai. Tu atrinkai nuotrauką. Tu parašei tekstą. Tu įkėlei. Tu patikrinai. Tu atsakei į komentarus. Vakare dar kartą atsidarei savo profilį.
Aišku, kad tau atrodo, jog tavęs jau pilnas internetas. 😂
O žmogus kitoje ekrano pusėje tuo metu nuvedė vaiką į mokyklą, nuvažiavo į darbą, tris valandas neatidarė „Instagram“, per pietus prasukdamas „Stories“ praleido tavo įrašą, vakare žiūrėjo serialą, o kitą dieną algoritmas jam apskritai parodė ką nors kita.
Aš iš savo patirties galiu pasakyti: kartais reikia labai labai pasistengti, kad žmogus apskritai pamatytų tai, ką tu nori jam parodyti.
Tu gali penkis kartus parodyti tą patį kursą, receptą, tortą, paslaugą ar produktą ir vis tiek sulaukti žinutės:
„O, aš net nežinojau, kad jūs tokį turite!“
Ir tu sėdi ir galvoji:
KAIP NEŽINOJAI? AŠ APIE TAI DVI SAVAITES KALBU. 😂
Bet tu kalbi dvi savaites. Tai visiškai nereiškia, kad konkretus žmogus tave dvi savaites klausėsi.
Paimkim tą pačią „Coca-Cola“.
Atrodytų, nu kiek dar ją reikia reklamuoti? Ar yra pasaulyje žmonių, kurie nežino, kas yra „Coca-Cola“? Vieni ją geria, kiti negeria. Vieni perka, kiti gyvenime nepirks.
Ir vis tiek kompanija kasmet reklamai išleidžia milijardus.
Nes niekas ten posėdyje nesėdi ir nesako:
„Oi, mergaitės, gal jau per daug tos Coca-Colos? Vakar reklamą rodėm. Ką žmonės pagalvos?“ 😂
Dideli prekės ženklai puikiai supranta vieną labai paprastą dalyką:
jeigu tavęs nemato – apie tave negalvoja.
O mes su savo mažais verslais kartais norime padaryti vieną postą antradienį ir tikimės, kad iki Kalėdų visi prisimins, ką parduodame.
Ne.
Reikia rodytis.
Reikia pasakoti.
Reikia priminti.
Reikia kartoti.
Reikia vėl parodyti tą tortą. Vėl papasakoti apie kursą. Vėl parodyti, kaip dirbi. Vėl pasakyti, ką pas tave galima nusipirkti. Vėl paaiškinti, kuo tavo produktas skiriasi nuo kitų.
Ir ne vien tik pardavinėti. Rodyk procesą. Rodyk klaidas. Rodyk rezultatą. Rodyk save. Pasakok istorijas. Pasidalink tuo, ką šiandien išmokai. Pasigirki tuo, kas pavyko.
Taip, pasigirki.
Nes jeigu tu pats neparodysi, ką gerai darai, nereikia tikėtis, kad internetas kažkokiu stebuklingu būdu pats apie tai visiems praneš.
Ir dabar svarbiausia dalis.
Kai pagaliau prisiversi nebesigėdyti ir pradėsi aktyviai rodytis, būtinai atsiras Aldona su gėlyčių avataru. 🌸😂
Būtinai.
„Nu jau kiek galima tos reklamos.“
„Nu ir vėl tie tortai.“
„Tik jus ir matau.“
„Jau atsibodo.“
Ir va tada tavo smegenys iš karto:
AŠ ŽINOJAU.
Va! Įrodymas! Žmonėms atsibodau! Per daug reklamuojuosi! Per daug rodau save!
Ir kitą dieną – tyla.
Nieko neįkeli.
Dar kitą – vienas nedrąsus „Story“.
Ir visas tavo aktyvumas baigėsi todėl, kad vienai Aldonai buvo per daug tavo tortų.
O čia labai svarbu suprasti: vienas komentaras nėra tavo auditorijos nuomonė.
Net penki komentarai nebūtinai yra tavo auditorijos nuomonė.
Žmonės, kuriems viskas gerai, dažniausiai tiesiog žiūri. Žmogus pamatė tavo pyragaitį – gražu. Pamatė kitą dieną – gražu. Trečią kartą pamatė – o, gal reikėtų užsisakyti. Ir jis nebūtinai kiekvieną kartą tau parašys:
„Diana, informuoju, kad šiandien jūsų reklamos kiekis mane visiškai tenkina.“ 😂
Bet tas, kuriam kažkas užkliuvo, daug dažniau pajus poreikį apie tai pranešti.
Todėl keli garsūs komentarai gali sukurti visiškai klaidingą įspūdį, kad „visi taip galvoja“.
Ne. Visi taip negalvoja.
O jeigu kažkam tavęs iš tiesų per daug – socialiniai tinklai turi fantastišką funkciją. Galima neprenumeruoti. Galima prasukti. Galima nežiūrėti.
Labai paprasta.
Tavo darbas nėra padaryti taip, kad niekam niekada neužkliūtum.
Tavo darbas – padaryti taip, kad žmonės, kuriems reikia to, ką tu kuri, žinotų, kad tu egzistuoji.
Todėl kitą kartą, kai pagalvosi:
„Gal jau per daug rodauosi?“
prisimink – tu savo turinį matai beveik 100 %.
Tavo sekėjas – tik mažą jo dalį.
O būsimas klientas galbūt šiandien tave pamatė pirmą kartą.
Tai rodykis.
Ir rytoj parodyk dar kartą.
P. S. Foto, kai pagaliau baigėm visus kurso filmavimus 🤣🤭
